Nuo įprastų pamokų kabalos pamoka skiriasi tuo, kad žmogus turi priartėti prie realybės pojūčio, kuris nėra įgimtas. Naujajam suvokimui reikia ruoštis.
1. Prieš pamoką turiu atitrūkti nuo visų problemų ir rūpesčių, tarytum nebūtų nei šio pasaulio, nei manęs šiame pasaulyje. Jeigu noriu pajusti ką nors nauja, visa tai, kas liko išorėje, neturi man trukdyti – tarsi net neegzistuotų.
2. Mes norime pajusti kažką didinga, nauja, amžina, tobula, pakylėta, kas viską nulemia. Žmogus turi būti pasiruošęs priimti šią aukštumą ir didybę.
3. Aukštesniojo pajautimas atsiskleidžia jungiantis sieloms. Turime suvokti, kad tik bendromis vidinėmis pastangomis, visų mūsų siekius sujungę į vieną, kiekvienas mūsų, kartu ir atskirai, atskleisime tikrąjį norą pajusti Aukštesnįjį pasaulį – davimo ir meilės savybę.
4. Bendrame vieno tikslo – davimo ir meilės – siekyje suvoksime, kad šios savybės gimimas neįmanomas be išorinės pagalbos. Tai ir bus malda – prašymas Kūrėjui padėti, pasireikšti mumyse.
5. Malda turi poveikį, tik jei gimsta grupėje, studijuojant originalius kabalos šaltinius.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Ar galima apsimetinėti, kreipiantis į Kūrėją?“