Klausimas: Kuo ypatingos pastangos, keičiančios žmogų?
Atsakymas: Omenyje turima ne tiek pastangos, glūdinčios noruose,  kiek pats siekis atskleisti skirtumą tarp Šviesos ir mūsų, tarp Kūrėjo ir kūrinio.
Visos pastangos turi būti nukreiptos į tą kūrinio tašką, kuriame išryškėja skirtumas tarp „esančiojo“ (ješ mi-ješ) ir „kilusiojo iš nieko“ (ješ mi-ain).
Mes visą laiką bandome atskleisti šį skirtumą, kuris iš pat pradžių atsirado tarp Kūrėjo ir kūrinio. Ir pastangas skiriame tik tam, kad išsiaiškintume, kas – Jis, ir kas – aš.
Tokia vidinė šio proceso esmė, tik manyje ji įsikūnija į tai, ką  aš galiu labiau pajusti: Šviesos gavimas, kilimas pakopomis, naujos, labiau išorinės mano paties formos suvokimas.
Tačiau viduje tėra šis kokybinio skirtumo tarp Kūrėjo ir kūrinio taškas – paties Kūrimo, šio vienintelio Kūrėjo atlikto veiksmo, aktas.
Tai aukščiausia paslaptis, kaip iš esančiojo (ješ) kilo kažkas iš nieko (ješ mi-ain).

Iš 2010-03-10 d. pamokos pagal „Knygos „Zohar“ pratarmė“