Klausimas: Jei viskas paruošta iš anksto, tai kaipgi visame šiame procese dalyvauja kūrinys? Atrodo, kad jis viską gauna iš aukščiau, ir kad viskas nulemta…
Atsakymas: Žinoma! Jeigu duodu savo sūnui surinkti konstruktorių „lego“ arba parnešu jam vaikiško maistelio, prie kurio triūsė ištisos įmonės ir laboratorijos, nejau visa tai nėra paruošta iš anksto?
Viskas parengta iš anksto, tačiau vaikas auga ir tuo pat metu tampa nepriklausomas. Jis stengiasi užaugti – ir taip bręsta, vysto savo asmenybę, remdamasis visu tuo, kas paruošta iš anksto. Taip vystomės.
Todėl čia negalime sugalvoti nieko naujo, kaip pasakyta: „Valgysime ką sukaupę“. Viskas vyksta pagal rešimot, kurie glūdi mumyse.
Tačiau mes iššaukiame Šviesas, kad jos atskleistų mumyse rešimot, mes pritraukiame mus supančią Šviesą, kad suprastume, ką turime daryti, kad išsiaiškintume.
Mes kaip partneriai dalyvaujame Kūrėjo veiksmuose. Todėl mūsų darbas vadinamas Kūrėjo darbu.
Iš šio darbo mokomės būti panašūs į Jį, ir savo darbe judame pirmyn nuo „gimimo“ stadijos prie „žindymo“ ir „brendimo“.
O vėliau, „grįžimo, kuris grindžiamas meile“ etape jau atliekame veiksmus kaip Kūrėjas. Bet ką reiškia „kaip Kūrėjas“? Jėgos – Jo, mes tik atskiriame, ką ir kaip reikia daryti.
Kai pasiekiame galutinį išsitaisymą (gmar tikun) – reiškia, kad atskleidėme visus Kūrėjo veiksmus mumyse, dalyvaudami juose kaip aktyvūs partneriai, trokšdami, kad tie veiksmai realizuotųsi. Ir nieko daugiau.
Todėl ir sakoma, kad mes ištaisome save. Kiekvienu atliktu veiksmu ištaisau save, kitaip tariant, visa širdimi sutinku, noriu ir susilieju su pačiu veiksmu. Taip pasiekiame galutinį išsitaisymą.
Visiškai išsitaisius, kai visur kur tampu panašus į Kūrėją, tikriausiai egzistuoja ir kiti veiksmai, kuriuos atlieku labiau savarankiškai, nepriklausomai nuo Aukščiausios jėgos.
Apie tai neturime jokio supratimo. Apie tolimesnius etapus kabalos mokslas nekalba.
Daugiau šia tema skaitykite: