Kabala neprideda žmogui kančių – ji atskleidžia tikrąją jo būseną. Tarsi jis ateitų pas gydytoją ir rentgeno nuotraukoje pamatytų savo ligą, kuriai išgydyti būtina operacija.
Ir, žinoma, jis nebara gydytojų, o dėkoja jiems už tai, kad padėjo atskleisti esamą problemą.
Sakydami diagnozę, gydytojai taria: „Mes turime visus būtinus vaistus jums išgydyti“. Juk Šviesoje yra viskas, tik išsiaiškink, ko tau trūksta, kas tavyje sugadinta! Kai tik atskleidžiu tai, kas neištaisyta, iš karto gaunu vaistus ir pasveikstu.
Būtent Kūrėjo, Šviesos atžvilgiu savyje reikia atskleisti visas skaudamas vietas. Todėl man reikalinga Šviesa kaip rentgenas, idant peršviestų mane ir parodytų, kas manyje negerai, kas neprilygsta Jam. Ir taip turiu ištirti visą savo kūną.
Jeigu tai atlieku su Šviesa, tai išsiaiškinu ir tuoj pat ištaisau save viena ir ta pačia Šviesa AB SAG. Ši Šviesa skirta ir blogiui išsiaiškinti ir jam ištaisyti į gėrį. Taip aš tobulėju maloniai, su malonumu.
O jeigu neturiu šio rentgeno, tai kiekviena mano kūno ląstelė pasiekia beveik mirtiną man būseną, aš patiriu siaubingas kančias, kol nesuvokiu, ką ir kaip reikia ištaisyti būtent savyje – savo santykį su pasauliu.
Kabalos metodu greičiau atskleidi kančias ir tik tam, kad nedelsdamas jas ištaisytum. Savo rankose turi prietaisą, su kuriuo atskleisi problemas. Bet jos juk ir taip egzistavo tik buvo paslėptos, nes nebuvo jokios vilties jų ištaisyti.
Iš 2010 m. rugsėjo 1 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“
Daugiau šia tema skaitykite: