Kūrėjas tikslingai taip supainioja savo valdymą mūsų atžvilgiu, kad nebegalime suvokti, kur pradžia, o kur pabaiga. Lyg Jo visai nebūtų!
Tačiau, jeigu Jis dabar atsivertų man, tai manasis „Aš“ nebeegzistuotų, juk viską daro ir visu 100% visus valdo Jis.
Mums sunku suvokti tą faktą, kad dvasiniame išmatavime mes neegzistuojame tokie, kokiais nūnai esame – egoistai! Mano asmenybė atsiranda tik tada, kai imu priešintis Jam. Mano dvasinė realybė prasideda nuo „Faraono“, iš kurio turiu pasiimti visą jo galybę. Tai vadinama pasipriešinimu Kūrėjui. O kaip kitaip užaugsiu?
Vėliau dėl tokio pasipriešinimo įgyju Kūrėjo formą, tačiau tai vyksta pagal tai, kaip aš pats suplanavau: pasitikrinęs, išsiaiškinęs ir nusprendęs, jog būtent to man reikia ir būtent tai verta daryti.
Todėl turiu savyje sujungti dvi priešybes: tamsą ir šviesą, kitaip netapsiu savarankiškas. Štai kodėl Kūrėjas iš lėto mus žadina siųsdamas įvairiausias problemas, kad įstengtume teisingai save nukreipti.

Iš 2010 m. gruodžio 3d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Manojo ego piešiniai

Kaip tapti dvasiniu supermenu?

Būk gudresnis už savo egoizmą!