Egzistuoja dėsnis: „Dvasiniame darbe reikia sekti paskui vieną, paskui asmenybę, o materialiame – paskui daugelį, paskui daugumą.“ Bet tai nereiškia, kad man reikia bėgti į aikštę, kur susirinko tūkstančiai žmonių, ir klausinėti, ko jie nori ir norėti to paties. „Sekti paskui daugumą“ – vadinasi – rūpintis daugelio žmonių susivienijimu, todėl kad tik taip susivienijus aš ištaisau savo kli, norus. Aš bėgu paskui juos, kad prijungčiau prie jų save ir pats įsijungčiau į jų vidinį norą. Aš nekreipiu dėmesio į jų materialius, gyvūninius poreikius, bet veržiuosi atskleisti jų vidinius norus, sujungiančius juos kartu į vieną tinklą. Jeigu aš noriu įsijungti į šitą aukščiausią, dvasinį tinklą, jungiantį visus į vieną, tai vadinama „veržtis paskui daugumą“, tai mano noras sujungti daugumą ir pačiam dalyvauti tame susijungime. Ir tada šita dauguma man tampa kaip viena.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Individualumas – susiliejant

Individualumas – būtent dvasiniame pasaulyje

Unikalus kiekvienos sielos diapazonas