Klausimas: Kokia mūsų laisvo pasirinkimo realizacijos esmė?
Atsakymas: Ji ta, kad kiekvienas nusilenkia prieš grupę, idant iš jos gautų dvasinio tikslo, Kūrėjo, davimo svarbą.
Mano pasirinkimas – taip susimažinti grupės atžvilgiu, kad visa, ką grupė turi, įeitų į mane kaip tai, kas svarbiausia gyvenime, kad jų mintys apie Kūrėją vyrautų virš visko, kas yra manyje. Ir tada galvosiu tiktai apie tai.
Bet veikiu ne aklai kaip užhipnotizuotas, o kryptingai dirbu savo egoizme priešais jį: įsijungiu į draugus, lenkiuosi prieš juos, įsivaizduoju, kad jie kartos lyderiai – viskas dėl to, kad perimčiau iš jų svarbą pasiekti dvasinį tikslą.
O ar į šitą pasaulį su jo norais siekti turtų, valdžios ir šlovės žiūriu kaip į kažką žema ir niekinga? Ne, nes tokiu atveju išeina, kad Kūrėjas tik šiek tiek didesnis už tą menkumą, o man reikia pasiekti kitokią būseną.
Todėl turiu gerai vertinti ir turtus, ir valdžią, ir šlovę, ir visą šitą pasaulį, bet dvasingumą turiu iškelti dar aukščiau. Kitaip tariant, nereikia sumenkinti šio pasaulio reikšmingumo, kaip teigia religijos ir tikėjimai, o atvirkščiai, vertinti viską, kas jame yra, bet tai panaudoti tiktai vardan dvasinio tobulėjimo. Ir tai gyvybiškai svarbu.
Jeigu nemažinsime šio pasaulio, o aukštinsime dvasinį, priklausomai nuo to, kiek išaugs dvasingumas, šis pasaulis taps dar svarbesnis. Ir tada jo negriauk, nemenkink, o dar labiau iškelk virš jo dvasinį pasaulį! Ir taip kaskart kilsi iš šio pasaulio pakopos į būsimojo pasaulio pakopą.
Iš 2011 m. vasario 17 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“
Daugiau šia tema skaitykite: