
Klausimas: Vakar aš visą dieną galvojau apie tai, kad pasaulinis kli būtų nukreiptas į tikslą. Ar tai padėjo stiprinti laidavimą tarp mūsų?
Atsakymas: Mes negalime matyti savo atsitiktinių, eilinių veiksmų rezultato. Visa, ką mes darome, praryja bendra sistema. Žmogus turi dirbti daugybę metų ir netikėtai gauna rezultatą. Kodėl? Jis taisė dalykus, kurie nuo jo labai nutolę, bet priklauso tai pačiai sielai, jo sielai. Kol ji visa, net žemiausias, mažiausias jos sluoksnis, nebus ištaisyta, jis negalės pajausti jos nė per nago juodymą.
Todėl reikalingas laikas, kol visos sielos dalys susijungs jo suvokime. Tik tada jis pajaus jas kaip savo sistemą.
Vakar tu laikei mintį apie tikslą ir nepajutai rezultato. Dar daugiau, ištisas mėnuo tokių apmąstymų gali baigtis tuo pačiu. Tačiau gali būti ir taip, kad teisingas rezultatas – tai būtent to jausmo nebuvimas, kuris išprovokuos tavyje naują stiprų protrūkį.
Mes paprasčiausiai turime dirbti. Bendra sistema didinga ir paslėpta nuo mūsų. Mes įdedame į ją savo pastangas, nežinodami, su kokiu greičiu artėja rezultatas ir koks jis bus, o atsiskleidimas įvyksta netikėtai!
Iš 2011 m. kovo 2 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.
Daugiau šia tema skaitykite:
Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?
