Klausimas: Pasak Rabašo, žmogus, kankinamas abejonių,  dirbti negali. Tačiau mūsų kelyje mus dažnai apninka abejonės – kaip išspręsti šį neatitikimą?
Atsakymas: Esmė ta, kad jaučiuosi drąsiai tik dviejuose priešinguose poliuose. Arba gaudamas egoistiškai, juk tai mano prigimtis ir, jei tikiuosi  naudos, esu pasirengęs mokėti ir dėti pastangas.
Kitas polius – kai  jau įgijau davimo savybę, kai žinau, matau, jaučiu, kad davimas suteikia naudą – iš to, kad anuliuoju save prieš Aukštesnįjį ir duodu Jam. Ir tai malonumas.
Žmogus negali veikti be malonumo. Iš mūsų nereikalaujama suktis be degalų, kaip perpetuum-mobile, – mes privalome gauti malonumą iš darbo. Mums reikalingi ketinimai, rezultatai, tikslai, atskleidimas.
To reikalauja mūsų prigimtis. Noras mėgautis, mūsų medžiaga niekur nedingsta. Klausimas tik tas, kas suteikia man energiją darbui, kokius degalus aš pasirenku: jei dėl savo artimo naudos , šis  turi būti didis mano akyse, jei dėl savo naudos –  artimąjį ignoruoju.

Iš 2011 m. birželio 23 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Besislepiant nuo savęs

Greitoji pagalba sužeistajam kelyje

Nulipdyti iš savęs Žmogų