
Pranešimas: Dalis europiečių dėl krizės prarado savo namus ir darbą. Nukentėjusieji gyvena palapinių stovyklose, priekabose bei pigiuose viešbučiuose. Tokius žmones vadina „dirbančiais vargšais“: jie sugebėjo rasti tik socialinį darbą už minimalų darbo užmokestį.
Jų skaičius artimiausiu metu augs, nes vyriausybės taupo biudžeto lėšas, o tai kenkia ekonomikos aktyvumui ir augimui. Europos rinkoje dėl krizės labiausiai nukentėjo jaunimas.
Ne tik Graikija ir Ispanija nėra pasiruošusios spręsti socialines problemas, bet ir pasiturinčios Prancūzija ir Vokietija. Prancūzija – turtinga šalis, tačiau dirbantys vargšai gyvena XIX a. sąlygomis. Jie negali susimokėti už šildymą bei aprangą savo vaikams, kartais penki žmonės gyvena 9 kvadratinių metrų plote.
Komentaras: Gaila, kad dėl vyriausybės trumparegiškumo ir jų politinės valios stokos kenčia liaudis, o ne pačios vyriausybės. Juk integracija, vienijimasis – tai ne šiaip sau žodžiai, o visuomenės būsena! Integralios Europos tėvai į tai neatkreipė dėmesio, norėjo pasiekti savo egoistinių tikslų be visuomeninių pokyčių.
Reikia vienytis, nepaisant, virš visų prieštaravimų – kitaip „eurosąjunga“, kuri niekada ir neegzistavo, sugrius, palaidodama po savimi visą išsivysčiusią Europą. Dar ES sukūrimo pradžioje rašiau, kad sąjungai reikalingas:
Auklėjimas: auk-lėjimas – „kuo augini / peni“ žmogų (hebr. chinuk), kol žmogus dar nesusi-forma-vęs, auklėja / formuoja vaiką normomis, rėmais, kurdami jam aplinką, pratimus, iki 13 metų. Lygiagrečiai, priklausomai nuo auklėjimo įsisavinimo, vyksta apmokymas.
Apmokymas: ap-mokymas (hebr. lemida), žmonijos įgytos patirties įsisavinimas. Taip žmogų atvedame prie švietimo.
Švietimas: švietimas / forma-vimas, ateities formos, kitaip sakant, gebėjimo mąstyti apie ateitį, eiti pirmyn, išryškinimas (apšvietimas).
Daugiau šia tema skaitykite:
Jaunimo nedarbo problemos sprendimas?
