Dvasiniame pasaulyje niekas nevertinama pagal kiekį, todėl pati mažiausia detalė tokia pat svarbi, kaip ir pati stambiausia. Viskas priklauso vien nuo to, kaip tai vertinama žmogaus širdyje. Mes visada priešais save matome vieną ir tą pačią tikrovę. O kiek ji prieš mus atsiskleidžia – daugiau ar mažiau – priklauso nuo mūsų sugebėjimo suvokti, kiek mes sugebame išvystyti, išlavinti savo dvasinius indus, padaryti juos kuo tikslesnius ir delikatesnius, skiriančius pačias smulkiausias detales.
Tačiau pati tikrovė niekada nesikeičia. Pasakyta, kad dvasiniame nebūna nieko „šiek tiek“. Todėl didelis ir mažas tik atrodo man, priklausomai nuo to, ar žiūriu savo trumparegiškomis akimis, ar užsidedu akinius, ar net paimu žiūronus ar teleskopą. Taigi, viskas priklauso nuo mano suvokimo instrumentų, norų (kelim), ir nuo to, kiek aš juos didinu ir ištaisau.
Viską nulemia mano atskaitos sistema. Todėl nesvarbu, maža detalė ar didelė: jei aš nukreiptas į teisingą tikslą, jei rūpinuosi tik tuo, kad galėčiau pajusti Kūrėjo didybę, kuri ves mane pirmyn, jei noriu nuolat ją vystyti ir ginu Jo garbę, neleisdamas sau nepaisyti ir netgi užmiršti Jį, tai tokia forma būtinai judėsiu teisinga kryptimi, tikslo link.

Iš 2012 m. gruodžio 31 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo aukštesnis kalnas, tuo didesnis džiaugsmas jo viršūnėje

Keletas dvasinio pasaulio štrichų

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą