
Klausimas: Jeigu kiekvienas iš mūsų deda pastangas ir iškelia savo tašką į išorę, kurią akimirką tarp mūsų įvyksta šių taškų susiliejimas?
Atsakymas: Visada būkite pasirengę dualumui. Jeigu iš anksto stengiuosi kažką išmatuoti, pajausti, tai, viena vertus, jausiu nuo to atstūmimą, kita vertus, turiu savyje formuoti pritraukimą; gali būti, kad man bus nesuprantama, o gali būti, kad kažką ir suprasiu. Ir visa tai manyje lygiaverčiai egzistuos.
Jeigu aš einu dirbti grupei, tai turiu vertinti ją kaip kažką absoliutaus, kaip vientisą visumą, tobulybę, esančią Begalybės pasaulyje. Kiekvienas iš draugų – tai angelas, visiškai baigęs išsitaisyti. Visi draugai susilieję. Prieš mane – idealas, kurio viduje – Kūrėjas.
Taip turiu įsivaizduoti viską, kas yra mano išorėje. Tada turiu ko siekti – susiliejimo su draugais, įsijungimo į juos. Matau juos didelius, manyje kyla pavydas, siekis įsilieti į juos.
Kita vertus, ši grupė veikia mane, ir aš turiu matyti ir jausti ją taip, kaip tai įprastai vyksta mūsų pasaulyje. Tokiu atveju turiu bendrauti su jais kaip su lygiais, kartais galbūt kaip mokytojas su mokiniais, ir taip – kiekvienas iš mūsų. Aš turiu žadinti juos, organizuoti, kreipti tikslo link, reikšti pastabas, susijusias su bendru darbu, vienijimusi ir kt.
Taip atsiranda savotiškos „žirklės“. Viena vertus, elgiuosi su draugais kaip su dideliais ir tobulais, susivienijusiais tarpusavyje. Kita vertus, elgiuosi su jais kaip su tokiais, kuriems galiu nurodinėti, padrąsinti, kuriuos turiu suorganizuoti, kuriems galiu daryti įtaką.
Aš turiu būti pasirengęs dvejopai elgtis su grupe, ir tai man neturi trukdyti.
Dvasiniame darbe visuomet iškyla toks dvilypumas. Tačiau niekada vienas neanuliuoja kito: yra laikas ir tam, ir kitam. Dėl to reikia išmokti susidvejinti, žiūrėti šiek tiek „žvairai“, ir tada tarp šių dviejų kreivų krypčių jūs atrasite, kaip pamatyti Aukštesniąją sistemą.
Iš 2012 m. gruodžio 9 d. 5-os Novosibirsko kongreso pamokos
Daugiau šia tema skaitykite:
