
Klausimas. Kodėl mums pridedama materialinių problemų, jei stengiamės susijungti tarpusavyje?
Atsakymas. Mums pridedama materialinių problemų dėl to, kad galėtume vis labiau susijungti. O kaip dar galima tau padėti, kokių problemų pridėti? Dvasinių? Bet tu jų net nepastebėsi – ar tau rūpi dvasingumas?
Jei kokiame nors tolimame mieste įvyko katastrofa ir tu dėl to jauti gailestį tarsi tai nutiko su tavimi, tai nereikia tau sukurti kitų problemų. Bet tu juk neišgyveni dėl svetimų nelaimių, ir todėl jos priartinamos prie tavęs.
Jei tu nerimausi dėl to, kas vyksta toli nuo tavęs, tarsi tai būtų tavo asmeninės problemos, tai nieko daugiau ir nereikės. Tu kentėsi ir jausi skausmą dėl to, kas vyksta kitame mieste, tarsi tai vyktų su tavimi. Žengdamas pirmyn pajusi viso pasaulio kančias kaip savo.
Tai reiškia, kad tu susijungei su kitais žmonėmis. Tada galėsi už juos paprašyti ir tai nebus laikoma prašymu dėl savęs. Čia susijungia dvi priešingybės: iš vienos pusės tu jauti svetimas problemas kaip savo, o kita vertus, gali dėl jų paprašyti.
Nebus laikoma, kad prašai dėl savęs egoistiškai, juk tu įgijai šiuos svetimus norus dirbdamas, susijungei su visais ir jauti juos kaip savus. Kadangi sumokėjai už šiuos norus savo pastangomis, turi teisę dėl jų prašyti.
Iš 2014 m. balandžio 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
Daugiau šia tema skaitykite:
