Sakoma: „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“. Visas mūsų darbas nukreiptas į tai: kiekviename veiksme, pojūtyje, nore, kiekvienoje mintyje aš noriu atskleisti Jį – Tą, kuris visa tai man siunčia.
Jis – organizatorius, tikrasis veikėjas. Ką bedaryčiau, iš tiesų, tai Jis daro per mane. Aš turiu atskleisti, kaip Jis veikia manyje – kaip Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, veikia darinį, kūrinį.
Kai tai pasiekiu, aš susilieju su Juo. Išgyvendamas veiksmus, aš sutinku su tuo, ką Kūrėjas vykdo per mane ir tampu su juo vieninga visuma.
Pakeliui į susiliejimą patiriu pasipriešinimą, specialiai siunčiamą visose įmanomose įslaptintose formose. Tai leidžia man iki smulkmenų susitapatinti su Kūrėju, susilieti su Juo. Susilieti tiek, kad pajausčiau, kad tai ne Jis sukelia manyje mintis, veiksmus ir norus, o aš pats tarsi aplenkdamas Jį kūrime. Ir visa tai – dėl to, kad aš susiliejęs su Kūrėju ir stengiuosi Jį pažinti.
Iš 2014 m. spalio 5 d.442-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite: