Klausimas. Kodėl norime išnaudoti vienas kitą ir esame pasiruošę sutrypti kitus vien tam, kad mums būtų gera?
Atsakymas. Todėl, kad kitaip nejaučiame, jog naudojamės pasauliu. Tik išnaudodami artimą galime ko nors pasiekti. Tokia mūsų egoistinė prigimtis.
Patirti sėkmę kitaip – suteikiant pagalbą artimajam, – tai jau Aukštesniojo pasaulio, aukštesnės pakopos, aukštesniojo matmens prigimtis. Taip mes nesugebame, nes veikiame tik savo blogosios prigimties – egoistinio noro – vedini. Pasakyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą“, – tai yra mumyse.
Klausimas. Man visą gyvenimą aiškino, kad visi išnaudoja vienas kitą, todėl šito reikia išmokti ir pačiam. O dabar prašote apversti aukštyn kojom visą ankstesnį mano auklėjimą. Kaip man pavyks tai padaryti, jei tai visiškai nelogiška?
Atsakymas. Tai nelogiška, bet bandyk mokytis, nieko savo gyvenime nekeisdamas. Tik mokytis! Ir staiga pastebėsi, kad atskleidi visai naują pasaulį, veikiantį ne gavimo principu, o pagal davimo dėsnį.
Tada tavyje netikėtai atsiskleis neriboti gebėjimai ir galimybės. Juk žmogus, išnaudodamas artimą, visada yra apribotas, nes kiekvienas nori išnaudoti kitą. O kai visi dirbame, duodami vieni kitiems, esame neribojami.
Štai tada patenkame į erdvę, vadinamą Begalybės pasauliu – amžiną, tobulą pasaulį, kuriame niekas nevagia ir neatima iš kito, o priešingai, duoda kitam tai, ko trūksta.
Tai visiškai kitokia materijos egzistavimo forma – dvasinė materija. Bet ji tik vadinama dvasine, iš tiesų – tai mūsų materija. Ir mes galime to pasiekti. Tuomet mums atsiskleis tikroji gyvenimo pilnatvė.
Iš 2015 m. lapkričio 18 d. radijo stoties 103FM programos
Daugiau šia tema skaitykite:
Laidavimas: suklupo vienas – nukrito visi