Apskritai pasaulyje priimti tokie apibrėžimai:
Integracija – iš lotyniškos žodžio „integratio“ – skirtingų dalių tapimas viena visuma.
Ekonominė integracija – kelių šalių ekonominė tarpusavio priklausomybė, skatinanti jų rinkų, paslaugų, kapitalo, darbo jėgos supaprastinimą, ir galiausiai formuojama vienos erdvės rinka su viena valiutos-finansų valdymo sistema, visiškai koordinuojant jų politiką.
Penkios šalių ekonominės integracijos formos:
1. Laisvos prekybos zona – siekiant pašalinti abipusės prekybos apribojimus, bet išlaikant autonomiją.
2. Muitinių sąjunga – pašalinami barjerai abipusei prekybai.
3. Bendra rinka – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas.
4. Ekonominė ir valiutinė sąjunga – laisvas judėjimas, vieningos ekonominės ir socialinės politikos laikymasis, bendros valiutos įvedimas.
5. Visiška integracija – formuojamas vieninga valiutos, ekonomikos ir politikos sąjunga, vykdoma bendra vidaus ir užsienio politika.
Egoistinėje visuomenėje integracijai svarbus šalių narių ekonominio išsivystymo lygis, ekonominio abipusio papildymo lygis, vienodas šalių narių ekonomikos lygis, politinių sistemų tapatumas, kultūros bei tradicijų bendrumas, geografinis artumas.
Mūsų laikais integracija atsiskleidžia kaip visuotinė visų tautų, valstybių ir netgi žmonių tarpusavio priklausomybė – kaip kad vieni nuo kitų priklauso vienos šeimos nariai. Todėl tik visiškai bendradarbiaujant, dalyvaujant, užjaučiant, mylint galima išspręsti visus klausimus, tarp jų ir ekonominius. Joks kitas požiūris neatneš teigiamo rezultato, tik sukels vaidus ir karus.
Daugiau šia tema skaitykite: