Mūšis virtuvėje
Klausimas. Kodėl vyrai ir moterys amžinai kivirčijasi vieni su kitais?
Atsakymas. Mat nesuprantame, jog esame sukurti tokie skirtingi būtent tam, kad papildytume vienas kitą. Užuot sprendę šią problemą, bėgame nuo jos lyg vaikai.
Galų gale problema išsikeroja ir tiek spaudžia mus, kad šeima apskritai ima irti. Atitolstame vienas nuo kito ir nenorime tuoktis, gimdyti vaikų. Slepiamės nuo problemos sprendimo, nes nežinome, kaip ją išspręsti, ir nenumanome, jog tai svarbiausia, ką reikia atlikti. Jeigu rastume sprendimą ir papildytume kits kitą, tai pasiektume amžiną ir tobulą gyvenimą.
Tai ne šiaip gražūs žodžiai. Mažų mažiausia, pajaustume tobulumą savo žemiškame egzistavime šiame pasaulyje – Rojų tiesiog čia ir dabar.
Kol kas, užuot papildę vienas kitą, kariaujame, norėdami turėti valdžią priešingos lyties atžvilgiu. Mūsų egoizmas neleidžia mums nieko kito, netgi jeigu mylime partnerį.
Arba esu pasiruošęs nusilenkti ir priimti sutuoktinės valdžią, bet tik su sąlyga, kad ji supranta, kaip turi man komanduoti. Čia slypi ypatingas malonumas it vaiko, besilepinančio ant mamos rankų.
Klausimas. Ką vyras ir moteris nori laimėti šiame lyčių kare?
Atsakymas. Abu egoistai ir nori bet kokiu būdu valdyti priešingą pusę. Moteris nori, kad vyras jai tarnautų, o vyras nori to paties iš moters. Tik kiekvienas išreiškia tai skirtinga forma.
Vyras reikalauja, jog turėtų viską, kas reikalinga namuose, nes moteris – tai namai. O moteris reikalauja iš vyro, kad vyras visąlaik galvotų apie ją, būtų visiškai jai atsidavęs lyg pasaulio karalienei.
Tai paprasta, žemiška, egoistinė psichologija, kuria vadovaujasi bet kuri pora – nuo labai mylinčios iki nesėkmingiausios. Iš esmės, bet kuriuo atveju tai du egoistai, atsiradę bendroje teritorijoje ir todėl kovojantys vienas su kitu.
Jie turi būti susiję tarpusavyje: juos jungia bendri vaikai, turtas, padėtis visuomenėje, ir todėl kiekvienas visuomet kovoja už savo laisvę šeimoje, bet tik skirtinga forma. Moteriai patinka būti priklausomai nuo vyro, bet ji laukia, kad jis bus be galo be krašto jai atsidavęs ir visada sukiosis aplink ją.
Šio noro neįmanoma pripildyti. Moteris nori, kad vyras ją visą laiką pripildytų, kitaip tariant, galvotų ir rūpintųsi ja, jos vaikais, namais, ir visas jo gyvenimas būtų pašvęstas vien rūpesčiui apie šeimos lizdą. Vyras tam tikru mastu pasiruošęs tuo rūpintis, bet jis nori jaustis nepriklausomas, o ne toks supančiotas, kaip iš jo reikalauja moteris. Čia savaime suprantama kyla konfliktas.
Vyras nori iš moters, kad ji būtų atsidavusi vaikams bei namams ir kuo labiau rūpintųsi vyru nesuvaržydama jo laisvės.
Iš 2016 m. kovo 31 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 707 laida
Daugiau šia tema skaitykite:
Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, I dalis
Atsakymas. Mat nesuprantame, jog esame sukurti tokie skirtingi būtent tam, kad papildytume vienas kitą. Užuot sprendę šią problemą, bėgame nuo jos lyg vaikai.
Galų gale problema išsikeroja ir tiek spaudžia mus, kad šeima apskritai ima irti. Atitolstame vienas nuo kito ir nenorime tuoktis, gimdyti vaikų. Slepiamės nuo problemos sprendimo, nes nežinome, kaip ją išspręsti, ir nenumanome, jog tai svarbiausia, ką reikia atlikti. Jeigu rastume sprendimą ir papildytume kits kitą, tai pasiektume amžiną ir tobulą gyvenimą.
Tai ne šiaip gražūs žodžiai. Mažų mažiausia, pajaustume tobulumą savo žemiškame egzistavime šiame pasaulyje – Rojų tiesiog čia ir dabar.
Kol kas, užuot papildę vienas kitą, kariaujame, norėdami turėti valdžią priešingos lyties atžvilgiu. Mūsų egoizmas neleidžia mums nieko kito, netgi jeigu mylime partnerį.
Arba esu pasiruošęs nusilenkti ir priimti sutuoktinės valdžią, bet tik su sąlyga, kad ji supranta, kaip turi man komanduoti. Čia slypi ypatingas malonumas it vaiko, besilepinančio ant mamos rankų.
Klausimas. Ką vyras ir moteris nori laimėti šiame lyčių kare?
Atsakymas. Abu egoistai ir nori bet kokiu būdu valdyti priešingą pusę. Moteris nori, kad vyras jai tarnautų, o vyras nori to paties iš moters. Tik kiekvienas išreiškia tai skirtinga forma.
Vyras reikalauja, jog turėtų viską, kas reikalinga namuose, nes moteris – tai namai. O moteris reikalauja iš vyro, kad vyras visąlaik galvotų apie ją, būtų visiškai jai atsidavęs lyg pasaulio karalienei.
Tai paprasta, žemiška, egoistinė psichologija, kuria vadovaujasi bet kuri pora – nuo labai mylinčios iki nesėkmingiausios. Iš esmės, bet kuriuo atveju tai du egoistai, atsiradę bendroje teritorijoje ir todėl kovojantys vienas su kitu.
Jie turi būti susiję tarpusavyje: juos jungia bendri vaikai, turtas, padėtis visuomenėje, ir todėl kiekvienas visuomet kovoja už savo laisvę šeimoje, bet tik skirtinga forma. Moteriai patinka būti priklausomai nuo vyro, bet ji laukia, kad jis bus be galo be krašto jai atsidavęs ir visada sukiosis aplink ją.
Šio noro neįmanoma pripildyti. Moteris nori, kad vyras ją visą laiką pripildytų, kitaip tariant, galvotų ir rūpintųsi ja, jos vaikais, namais, ir visas jo gyvenimas būtų pašvęstas vien rūpesčiui apie šeimos lizdą. Vyras tam tikru mastu pasiruošęs tuo rūpintis, bet jis nori jaustis nepriklausomas, o ne toks supančiotas, kaip iš jo reikalauja moteris. Čia savaime suprantama kyla konfliktas.
Vyras nori iš moters, kad ji būtų atsidavusi vaikams bei namams ir kuo labiau rūpintųsi vyru nesuvaržydama jo laisvės.
Iš 2016 m. kovo 31 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“, 707 laida