Nuomonė. Pirmasis pasaulinis karas buvo pozicinis šalių karas su kareivių konfrontacija, mirtimis apkasuose. Antrasis pasaulinis karas buvo nepozicinis šalių karas: kovota su tankais, patrankomis, lėktuvais. Siekta laimėti.
Šiandien šalyse mažai kariaujama tiesiogiai, bet vyksta ideologinis ir religijų karas. Šiame kare nėra fronto, bet yra kovojama suplanuotais teroristiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus, kurių neįmanoma nuspėti.
Karas be fronto, bet kokios rūšies ginklais, daugiausia tarp imigrantų teroristų ir vietinių gyventojų, naudojant visas įmanomas priemones.
Komentaras. Pirmasis atsakomasis veiksmas – nebepriimti imigrantų. Antrasis – priversti juos priimti šalies įstatymus, jos kultūrą, kalbą, tradicijas. Priimti karo laikų įstatymus, pagal kuriuos su nusikaltėliais galima elgtis atitinkamai. Tačiau kas Europoje yra pasiruošęs tokiems atsakomiesiems veiksmams?
Pasak kabalos, imigrantai atlieka darbą jėgų, kurios verčia žmones per kančias siekti gyvenimo prasmės suvokimo ir dalyvauti ją įgyvendinant.
Daugiau šia tema skaitykite:
Naujasis pasaulinis karas jau laukia