Jeigu jau gimėme…

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Azijos kontinente yra moterų trūkumas, nes laikydamiesi Rytų ir Azijos tradicijos tėvai labai norėjo berniukų. Atsiradus galimybei atlikti ultragarsinį tyrimą, buvo pradėta daryti dirbtinius abortus. Ką jūs manote apie tokį kišimąsi į gamtą?
Atsakymas. Žmonija vystosi. Kuo labiau vystosi, tuo labiau kenčia, kadangi vystome savo egoistines galimybes visose gyvenimo srityse. Ir išeina taip, kad kuo daugiau žinių, tuo daugiau ir kančių.
Kur visa tai veda? Blogio suvokimo link – tai svarbiausia. Matome pagal savo asmeninius pavyzdžius, kad visos mūsų žinios, visos sukauptos galimybės pakeisti aplink save pasaulį, pajungti jį sau – visa tai kenkia ir blogai baigiasi.
Kišamės ne tik į aplinką, bet ir į savo asmeninę prigimtį. Ko ypatingo žmogus pasiekė, braudamasis į savo prigimtį? Pavyzdžiui, vietoje penkiasdešimties gyvensime šimtą metų. Kas nuo to taps laimingesnis?
Šiandien žiūrėdamas į savo anūkus nepatiriu didelės laimės iš to, kad stebiu jų vystymąsi tokiu būdu, kokį jiems duoda šiuolaikinė visuomenė. Tai matysiu ir žvelgdamas į proanūkius, ir toliau. Na ir kas? Tai man nieko neduos.
O kuo užsiimsiu antroje savo gyvenimo pusėje? Gausiu pašalpą, sėdėsiu priešais ,,dėžę“, bukai žiūrėsiu į ją ir snūduriuosiu? Kokia žmogui nauda iš ilgo gyvenimo? Jokios. Jis jau ir pats nenorėtų tokio egzistavimo, tačiau negali su juo išsiskirti, nes egoizmas neleidžia.
Todėl ir matome, kad iš visų, net pačių geriausių mūsų ketinimų gimsta beprasmybė, tuštuma ir depresija, kuri apima visą pasaulį. Belieka vartoti narkotikus ir antidepresantus. O priešakyje visiška tuštuma, kuomet nebebus jokių poreikių.
Pavyzdžiui, gims dar pusė milijardo Indijoje, pusė milijardo Kinijoje – ir kas toliau?
Pirmiausiai mums reikia savęs paklausti, ar kuriame normalias sąlygas tam, kad egzistuotų ateities karta, ar ruošiame jai gerą visuomenę?
Prisimenu, būdamas aštuonerių pasibaisėjau išgirdęs, kai mano bendraamžiai, kurie tais sunkiais laikais badavo, pasakė: ,,Mama, kodėl mus pagimdei?“. Tai buvo Baltarusijoje, kaime. Iki šiol prisimenu jų žodžius.
Komentaras. Jie nematė ateities…
Atsakymas. Jokios ateities, kuomet tuščias pilvas ir galvoji tik apie tai, kaip jį pripildyti.
Komentaras. Dabar kita tuštuma, nes yra kuo užpildyti pilvą…
Atsakymas. Bet tai dar blogiau, nes žmogus lieka be veiklos, jis jaučiasi niekam nereikalingas.
Kaip sakoma, sėdėjo išminčiai prieš du su trupučiu tūkstančių metų ir galvojo, kas laimingesnis: gimęs ar negimęs? Ir nusprendė, kad laimingesnis tas, kas negimė!
Bet jeigu jau gimei, tai gimei dėl to, kad atliktum savo paskirtį – atskleistum Kūrėją mūsų pasaulyje ir pakiltum aukščiau šio pasaulio dar šiame gyvenime. Štai tada iš tiesų realizuosi save, kitaip tu – gyvūnas. Tavo gyvenimas neturi prasmės.
Todėl patariu visiems pakilti aukščiau gyvūno lygmens.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>