Klausimas. Kai žmonėms pasakoji apie galimybę pasiekti tobulumą ir begalybę šiame gyvenime, tai nedaro jiems įspūdžio! Tačiau, kai jiems sakoma: „Tu numirsi ir gyvensi po mirties“, tai sukelia jiems galybę emocijų. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad tai jų neįpareigoja kažką konkretaus daryti.
Klausimas. Bet žmonės stengiasi daryti gerus darbus, gyventi pagal įstatymus…
Atsakymas. Kabalos mokslas neturi su tuo nieko bendra. Dar prieš gimstant abraomiškoms religijoms, visos tautos visose šalyse, visuose kontinentuose, išvystė tikėjimą, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, anapusinis pasaulis.
O kai atsirado Abraomas su savo metodika, tai šis mokslas pirmiausia atskyrė jo grupę nuo visos žmonijos, nes Abraomas teigė: „savo pasaulį pamatysi dar šiame gyvenime“.
Antra, Abraomo grupė egzistavo aukštame lygmenyje ir patirdavo Aukštesnįjį pasaulį, gyvendami mūsų pasaulyje, ir tam nereikėjo jokio perėjimo. T. y. gyvūninis lygmuo – gyvūnui, dvasinis – sielai, o kai kūnas numirdavo, su ja nieko neatsitikdavo.
Didysis kabalistas Baal Sulamas sakė, kad jam visai nesvarbu, kur užkas maišą su jo kaulais. Todėl apie jokius šventus palaikus ir ypatingą požiūrį į kūną negali būti jokios kalbos. Toks kabalos mokslo požiūris. Atskleisti dvasinį pasaulį – mūsų užduotis ir galimybė.
Jei žmogus jau pasiekė būseną, kai jam būtina rasti gyvenimo prasmę ir tikslą, jis jos ieškos, ir jo nedomins pomirtinis gyvenimas. Vėliau, besivystydamas jis iš vidaus pajaus, kad jokio pomirtinio gyvenimo nėra.
Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus išsivystymo. Ir mūsų penkiais jutimo organais tuo įsitikinti ar įtikinti neįmanoma.
Kabalistas jau mūsų pasaulyje pradeda jausti bendrą pasaulėdaros sistemą, o tai parodyti paprastam žmogui – neįmanoma. Lygiai taip pat mes negalime pasakyti tikinčiajam, kad pomirtinio gyvenimo nėra, kad jis – neteisus.
Komentaras. Taip, tačiau tokių žmonių – milijardai, ir jie tiki į rojų ar pragarą. Žmogui norisi, kad ten kažkas būtų.
Atsakymas. „Labai norisi“ – tai dar nereiškia, kad taip turi būti. Nėra „ten ar čia“, yra žmogaus suvokimas. O po žmogaus mirties galimybė patirti, suvokti dingsta iki kitos gyvenimo būsenos. Ateis nauja reinkarnacija su dvasiniais informaciniais duomenimis (rešimot), ir žmogus pradės nuo tos vietos, kur baigėsi jo ankstesnis įsikūnijimas.
Klausimas. Taigi, viskas priklauso nuo žmogaus išsivystymo, o ne nuo jo paties?
Atsakymas. Viską duoda gamta, išskyrus valios laisvę.
Klausimas. Tai mus gali išgirsti tik žmonės su tašku širdyje?
Atsakymas. Taip. Žmonės, neturintys taško širdyje, laikui bėgant mus palieka. Be to, jie pradeda mūsų nekęsti, nes mes neigiame jų įsivaizdavimą apie rojų, būsimą gyvenimą ir visa kita.
O mes, tvirti materialistai, kurie, priešingai materializmui, mano, kad šį pasaulį galima pakeisti ir padaryti jį Aukštesniuoju, dvasiniu, amžinu.
#223021
Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Ateitis kuriama dabartyje, I dalis