Klausimas: Didis kabalistas Baal Sulamas ragina nepažeidinėti gamtos dėsnių, tarsi gamtos dėsniai būtų kelių eismo taisyklės, kurias galima pažeisti pereinant gatvę draudžiamose vietose ar išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Pavyzdžiui, visuotinės traukos dėsnį žmonija pažeidinėja nuo brolių Raitų skrydžio. O dėsnis, žinoma, vis tiek veikia. Mes paprasčiausiai jį apeiname. Ir ką?
Ar galima pateikti gamtos dėsnių sąrašą? O gal juos žino tik kabalistai?
Atsakymas: Visais gamtos dėsnių pažeidimų atvejais pats žmogus savo elgesiu sukelia sau neigiamą poveikį – netgi mirtiną. Jeigu pažeidžiame visos Žemės rutulio bendruomenės elgesio dėsnį, kuris iki mūsų dienų nepasireiškė kaip gamtos dėsnis ir ima ryškėti tik dabar, nes pasiekėme paskutinį mūsų vystymosi etapą – „žmogus“, – o iki tol  savyje praėjome negyvąjį, augmeninį ir gyvūninį lygmenis.
Gamtos dėsniai griežtesni nei pėsčiųjų eismo taisyklės, nes gamta negailestinga ir reikalauja mokėti už padarytas klaidas.
Mes negalime apeiti gamtos dėsnių – tegalime juos ištirti ir teisingai naudoti. Mūsų atveju globalizacija įpareigoja mus jungtis, kad atitiktume gamtos valdymo jėgas. Jei taip elgsimės – panaudosime gamtos dėsnį savo labui, o jei neveiksime globaliai – „sudušime“ kaip nevykusiai sukonstravę lėktuvus pirmieji oreiviai, – kol neišmoksime teisingai naudotis gamtos dėsniais!

Klausimas: Daugelį metų jaučiausi esąs egoistas. Atėjau į kabalą ir supratau, kodėl taip jaučiuosi. Ėmiau mokytis, platinti ir – pajutau dar didesnę tuštumą, nors galų gale turiu viltį.
Atsakymas: Tuštuma – dėl Šviesos poveikio. Šviesa jums „rodo“, kad jumyse yra tuštuma, kurią reikia užpildyti būtent Šviesa. Tačiau to jūs turite panorėti. O tokį norą galima gauti tik iš aplinkos.

Klausimas: Pastaruoju metu jau nebesijaučiu esantis blogas. Žinoma, kaip ir anksčiau, egoistas, bet dėl to blogai nesijaučiu. Atvirkščiai, jaučiu pakilimą, mokausi labiau susikaupęs, daugiau nei anksčiau laiko skiriu platinimui… Kaip man žinoti, ar vis dar esu teisingame kelyje?
Atsakymas: Jei jūs visą laiką rūpinatės vienybe grupėje suprasdamas,  kad vienydamiesi gausite norą, kuriuo sukelsite sau ištaisančios Šviesos poveikį  ir – atskleisite Kūrėją.

Klausimas: Viena vertus, prašau Kūrėjo mane ištaisyti, kadangi pats negaliu  pakeisti savo padėties – tai ne mano valioje. Kita vertus, man gėda prašyti Kūrėjo mane ištaisyti, nes atrodo, kad esu nepatenkintas savo padėtimi, kurią Jis man ir duoda, būtent tokią, kokia būtina mano paties ir aplinkos vystymuisi, nes mes visi tarpusavyje susieti ir viskas yra harmonijoje. Kaip suprasti šią priešpriešą?
Atsakymas: Kūrėjas, kad ir kokios būsenos būtumėte, laukia iš jūsų judėjimo Jo link.

Klausimas: Sakoma, „kad žmogui būtų gerai, iš pradžių reikia padaryti, kad jam būtų blogai, o paskui vėl grąžinti kaip buvo“. Ar tai panašu į Kūrėjo sumanymą?
Atsakymas: Tai primena seną alegoriją: jeigu namuose ankšta, apgyvendink juose ožką, palaikyk kurį laiką, po to paleisk – pamatysi, kaip namuose erdvu! Begalybės pasaulio Malchut nesikeičia, nesikeičia ir Šviesa joje, bet savo pastangomis atskleidžiame anksčiau nuo mūsų paslėptą Kūrėją – ir todėl prisipildę jaučiame 620 kartų didesnį malonumą negu kūrimo pradžioje.

Klausimas: Kodėl Kūrėjas sukūrė dinaozaurus ir po to, dar iki žmogaus sukūrimo, juos sunaikino? Juk pasakyta: „Viskas šiame pasaulyje sukurta žmogui“.
Atsakymas: Visi rešimot turi realizuotis paeiliui, kad visos vystymosi pakopos (negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogus) taptų vienu tobulu, panašiu į Kūrėją kūriniu.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Pastaruoju metu jaučiu, kad ėmiau vengti anksčiau man įprastos kompanijos. Nesu įsitikinęs, ar tai dėl to, kad studijuoju kabalą, ar tiesiog suaugau. Turiu draugų, kurie valandų valandas gali kalbėti, pavyzdžiui, apie seksą. Jų kompanijoje jaučiu diskomfortą, nes aptariamos temos manęs nedomina. Tačiau negaliu rasti žmonių, kurie domėtųsi dvasiniu pasauliu. Ne religija, bet būtent dvasiniu pasauliu. Tikriausiai geriau būti vienam nei tarp žmonių, turinčių „kitokias“ vertybes?
Atsakymas: Žmogui gyvenime darosi nuobodu, jis nemato prasmės gyventi, neturi tikslo. Žvelgdamas į kitus nesupranta, kuo jie save užpildo. Bando juos mėgdžioti, pritapti jų kompanijoje, mėgina būti kaip visi. Bet tai jam nepavyksta, nes visa tai jo neužpildo. Kai žmogus iki galo suvokia, kad liko vienas – prabunda taškas širdyje – siekimas kažkokio nežinomo pripildymo šaltinio – ieškodamas jo ir atranda knygas, grupę, kabalos tinklalapį. Tirkite save – galbūt jūs jau subrendote kitokiai aplinkai?

Klausimas: Kaip galiu sužinoti, ar turiu tašką širdyje?
Atsakymas: Jei jus traukia kabalistinė medžiaga. Juk joje slypi šio taško užpildymas.

Klausimas: Manęs niekada ypatingai nedomino pinigai, valdžia, žinios, bet traukia kažkas kita šiame pasaulyje, ar galiu turėti tašką širdyje? Jūs minėjote, kad žmogus turi praeiti trauką pinigams, valdžiai bei žinioms.
Atsakymas: Nebūtinai. Tai priklauso nuo sielos savybių – iš kokios bendrosios sielos vietos ji nusileido į šį pasaulį. Bet jūs trokštate prisipildyti iš šio pasaulio šaltinio, ar iš to, kuris jums nepažįstamas?

Klausimas: Koks meno vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje?
Atsakymas: Pasitelkiant menines, kultūrines priemones bei metodus paaiškinti žmonėms gyvenimo tikslą ir būdus jam pasiekti. Juk gyvendami teturime pasiekti vidinį gyvenimo tikslą – atskleisti Kūrėją.

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų k.): Laikai keičiasi ir situacija verčia mus apsiriboti tik pačiais būtiniausiais dalykais. Ką sako kabalistai apie menininkų ir meno vaidmenį mūsų pasaulyje?
Atsakymas: Liks tai, kas būtina, tai, ko reikės „naujiesiems“ žmonės, tai, be ko neatskleisi gyvenimo priežasties, tikslo ir jo optimalaus realizavimo būdo . Tai bus kabalistinis menas (nukreiptas į Kūrėją, o ne į gyvūninį egzistavimą).

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Neseniai „susidūriau“ su kabala ir itin ja susidomėjau. Sakykite, kaip turėčiau mokytis, kad vėliau pats galėčiau ją dėstyti? Ar yra kokios nors mokyklos, ar jūs renkate mokinius, o gal man bandyti mokytis savarankiškai? Ir dar. Jei man bus kažkas neaišku, iš kur galėčiau sulaukti pagalbos?
Atsakymas: Yra virtualūs ARI kursai. Jei juos sėkmingai baigsite, galėsite eiti toliau, taip pat mokyti – mums labai reikalingi dėstytojai!

Virtualūs kursai pradedantiesiems (rusų k.)

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Prieš tris savaites pradėjau mokytis kabalos, bet mane trikdo, kai tvirtinate, jog nėra nieko išskyrus tai, ką aprašo kabala. Nejau tai neriboja mūsų galimybių?
Atsakymas: Bet juk kabala kalba apie visą pasaulių sistemą, jos šaknis, prigimtį, iš ko viskas ir kyla, ar ne?

Klausimas: Pastaruoju metu klausausi Jūsų pamokų ir studijuoju „Įvadą į kabalos mokslą“. Ar neužpildyti norai yra kilim savybės, užuomazgos (šaknys)? Noras pripildyti juos Šviesa, t. y. davimu, ir yra kilim sukūrimas? Jei taip, tai savo noru išsitaisau supanašėdamas savybėmis?
Atsakymas: Jūs teisingai mąstote, vertinate savo būseną – tęskite, taip ir kuriami kilim (indai)!

Klausimas: mano aštuonmetė dukra klausia: „Kodėl Dievas sukūrė mirtį?
Atsakymas: Kad paskatintų žmogų ieškoti nemirtingumo, kad dar iki mirties žmogus pasiektų nemirtingumo būseną. Nemirtingumas įgyjamas ne pratęsiant fizinio, baltyminio kūno fiziologinį gyvavimą, bet vystant naują „kūną“– dvasinį , susidedantį ne iš noro gauti, bet iš noro duoti, kai visi norai ne „dėl savęs“, bet „dėl kitų“. Ir todėl toks kūnas (noras) egzistuoja amžinai, neišnyksta, kai malonumas jį pripildo – ir tokiuose noruose žmogus jaučiasi amžinas, tobulas, vis labiau besivystantis ir užsipildantis.

Klausimas: Jei nėra galimybės susisiekti su Jumis tiesiogiai, užduosime kelis aktualius klausimus:
Atsakymas: Per mano dienoraštį galite tiesiogiai su manimi susisiekti.

1. Ar jūs manote, kad kabala yra absoliučios, išbaigtos žinios, kurių jau nepapildysi?
Atsakymas: Kiekvienas šiandien suvokiantis kabalą, ją papildo, kaip ir ankstesni kabalistai – taip kaip bet kuriame kitame moksle. Tačiau tai daroma taisantis, įgijus suvokimą, o ne egoistiniu protu, išsigalvojimais. Atskleiskite ir savo tyrimais papildysite bendrą pasaulio paveikslą.

2. Sakykite, jei pasiekęs visišką išsitaisymą žmogus dėl kažkokios užduoties priverstas grįžti į šį pasaulį, tai jis prisiima tam tikrą dalį iškraipyto pasaulio – ir vėl turi ją savyje ištaisyti. Kitaip tariant jo asmeninis išsitaisymas NĖRA galutinis, jei žmogus neišeina iš šio pasaulio? – Taip.

3. Ar Avestoje yra kabalistinių žinių? Jeigu taip, tai kokie buvo Aleksandro motyvai ją sudeginant, jei nepamiršime, kad jį be abejonės valdė Kūrėjas? – Kūrėjas valdo viską, o Avesta ir Aleksandras – Jo valdomi gyvūnai. Omenyje turimas gyvūninis kūrinijos lygmuo. O apskritai, Avesta – tai religinių zoroastrizmo tekstų rinkinys.

Klausimas: Man labai patinka klausytis jūsų laidų, skaityti knygas, bandau mokytis. Prašau, duokite man viltį, kad Vanga ir kiti pranašai klydo, ir kad kabala – tai tikras mokymas.
Atsakymas: Ar kabala tikras mokymas – jums parodys tik Aukštesniojo pasaulio atskleidimas, o ne aš. Netikėkite nei manimi, nei kuo nors kitu. Manęs pranašai nedomina, nes pranašaudami jie kalba (jei pranašas tikras), kas sumanyta gamtoje (kančių kelias), o mes turime galimybė eiti savo keliu (gėrio, Šviesos keliu). Todėl, nekreipiu į juos jokio dėmesio ir stengiuosi pakeisti savo vystymosi kelią – iš blogo į gerą. Kaip tik dėl to ir duota kabala. Juk pradedant mūsų laikmečiu, kada kabala atsiskleidė visiems, ir be jos ėjome ir einame į tikslą, bet tiktai nuolatinių kančių keliu.

Du keliai: Šviesos kelias ir kančių kelias (rusų k.)
Apie pranašus ir pranašystes (rusų k.)