Klausimas (iš dienoraščio hebrajų k.): Nežinau, ką daryti, jaučiu, kad jėgos apleidžia mane, tarsi kybau ore. Darbe manęs niekas nedomina. Dvasiniame darbe darau viską, ką galiu. Bet dabar su tokiu nusivylimu, kokio anksčiau neteko patirti, manyje nėra „varomosios jėgos“. Manęs jau niekas nebeveikia. Šio pasaulio norai mirę, tėra noras nežinia kur ištrūkti, širdis sako, kad tas kažkur yra, bet tai vis tiek ne manyje. Jau daugiau negu trys metai kartu su Jumis, ir be kabalos man nėra gyvenimo, tačiau imu nusiminti dėl to, kad niekas nebeįeina į mane. Priešingai, aplinkos norai smelkiasi į mane, daro man įtaką ir dar labiau silpnina. Ką daryti? Aš daugiau nebegaliu laikytis! Kas dabar turėtų įvykti?
Atsakymas: Jums trūksta ryšio su grupe, ir todėl jaučiamas toks silpnumas kelyje – iš aplinkos jūs negaunate tikslo svarbos! O tai svarbiausia, tai tobulėjimo pagrindas! Apie panašias būsenas paskaitykite straipsniuose „Šamati“ ir Baal Sulamo laiškuose. Mumyse paslėpti rešimot (mūsų dvasinio vystymosi informaciniai genai) nuolat atsiskleidžia, ir todėl nuolatos auga mūsų egoistiniai troškimai. Reikia nuolat pakilti virš jų savo ketinimu atidavimo ir meilės savybės (Kūrėjo) link. Dėl to ir auga mumyse egoizmas – kad suteiktų mums galimybę pakilti virš jo iš mūsų pasaulio iki Kūrėjo lygmens. Kad suvoktume Jį, kaip kad yra pasakyta: „Ir pažins Mane visi – ir senas, ir jaunas!“. Tačiau mumyse visada pasireiškia tik egoistiniai rešimot, o jėgą pakilti virš jų kiekvieną kartą turime gauti iš vis stipresnio ryšio su aplinka (grupe).

„Šamati“ straipsniai (anglų kalba)

Baal Sulamo laiškai (anglų kalba)

Klausimas: dabar išgyvenu itin sunkų gyvenimo etapą. Esu vieniša, senstanti moteris, o šiuo metu dar ir bedarbė. Kaip man išsiaiškinti savo gyvenimo prasmę? Kokia šiame pasaulyje mano misija ir užduotis?
Atsakymas: patarčiau visą laisvą laiką, visas savo jėgas skirti kabalos studijavimui: skaitykite, klausykite, žiūrėkite, o rezultatas ateis iš Aukščiau, nes studijuojadama medžiagą (nesvarbu – tekstus, garso ar vaizdo įrašus) jūs skatinate save keistis ir taip keičiate visą savo pasaulį.

Klausimas: šiame pasaulyje gyvena žmogus, kuris labai kankinasi. Pasakoju jam apie kabalą. Iš principo, jis su manimi sutinka, netgi linkčioja galva pritardamas, tačiau neatsiverčia nei knygos, nei internetinio puslapio. Ar dar galiu su juo kalbėti apie kabalą?
Atsakymas: galbūt noras kažkam Aukštesniam (priežasčiai, sumanymui, eigai, gyvenimo tikslui) jame dar tik gimsta. Bet kuriuo atveju, kabala skatina perduoti informaciją, o ne agituoti. Jūs padarėte pakankamai, o laikas (jame atsiskleidžiantys rešimot) atliks savo.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Neseniai pradėjau studijuoti kabalą (internetu). Tačiau mano vyras nė kiek ja nesidomi. Suprantu, kad kiekvienas žmogus ateina į kabalą „savo laiku“. Nors mes su vyru ir labai gerbiame vienas kitą, bet aš norėčiau, kad su manimi būtų žmogus, atskiriantis mano trauką dvasingumui. Ką man daryti? Palaukti, kol jis susidomės kabala? O jei tai išvis neįvyks? Gal turėčiau tenkintis tuo, kas yra?
Atsakymas: Iš pradžių būkite gera žmona ir motina, o jau po to, laisvu laiku, studijuokite kabalą.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Esu moteris, neseniai suradau kabalą. Ar galiu ją studijuoti kartu su savo draugu, kuris anksčiau už mane ėmė studijuoti kabalą? Noriu, kad mus sietų tikras dvasinis ryšys ir kad drauge tobulėtume. Ar galime aptarti savo vidinius išgyvenimus, o gal tai pakenks dvasiniam tobulėjimui? Kaip aš galiu jam padėti taisant egoizmą? Skaičiau Jūsų straipsnius apie moteris, kabalą ir žmonių tarpusavio santykius.
Atsakymas: Galite. Skaitykite straipsnius apie tarpusavio darbą.

Klausimas: Skaičiau, kad moteris tobulėja kartu su vyru, o jeigu jo nėra, – egoistinis klausimas – kaip galėčiau susipažinti su vyru-kabalistu, jei man daugiau nei 45 m.? Galbūt yra koks nors bendravimo klubas?
Atsakymas: kreipkitės į mūsų pažinčių tinklalapį.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Dažnai girdžiu, kad neverta riboti savo materialių malonumų, nes tai neturi įtakos dvasingumui. Skamba taip,  lyg viskas būtų leidžiama. Jei jau taip, kodėl Kūrėjas siunčia mums sąžinės graužatį, bjaurėjimosi savimi jausmą ar kaltę, vos tik pasineriame į tam tikrus malonumus? O jeigu jie skatinami visuomenės, ir mes laikome juos normaliais malonumais?
Atsakymas: Jūs pats sau prieštaraujate. Kūrėjo, kaip MALONUMO šaltinio, tikslas – SUTEIKTI kūriniui MALONUMĄ ir kol to nepasieksime, t. y. negausime absoliutaus MALONUMO, neįstengsime SUTEIKTI MALONUMO Jam! Skaitykite ir aiškinkitės!

Klausimas: Kartais netgi aktyviems kabalos mokslo šalininkams ir Pasaulinės kabalos akademijos studentams kyla paprasti, tačiau „baziniai“ (svarbūs tobulėjimui ir supratimui) klausimai. Pavyzdžiui, sakoma, kad su kabalos mokslu galima ištaisyti pasaulį. Bet kam apskritai reikia taisyti pasaulį?
Atsakymas: Todėl, kad pasaulis neegzistuoja nepriklausomai nuo manęs, mano iššorėje, jis egzistuoja tik manyje ir priklauso nuo mano savybių, tad taisydamas pasaulį taisau savo savybes.

Klausimas: Išsitaisymą į pasaulį gali atnešti tik tie, kurie jau turi tašką širdyje. Bet jie patys dar nėra išsitaisę. Ar teisingai suprantu, kad, turintys tašką širdyje žmonės išsitaisę gauna iš Kūrėjo Binos, t. y. davimo, savybę, viso pasaulio atžvilgiu (gyvūninis, augalinis ir negyvosios gamtos lygmenys), o pasaulis turi Malchut savybę ir pats negali išsitaisyti. Ar tiesa, kad pasauliui pagelbės tik žmonės su Binos savybe, t. y. turintieji tašką širdyje – Bnei Baruch? – Visiškai teisingai!

Klausimas: Ar yra kokia nors studijuojančiųjų kabalą kritinė masė, kuriai esant galėsime pajusti teigiamus pokyčius mūsų pasaulyje? – Tai JŪS!

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kūrėjas sukūrė mus ir patalpino į indą. Mūsų pasaulyje Kūrėjas paslėptas, tačiau visi vykstantys pasikeitimai yra Jo valdymas? – TAIP.
Biblijoje pasakyta, kad kai ateis pasaulio pabaiga, viską prarys ugnis. – Taip.
Tai bus paskutinis Jo atliktas veiksmas? – Taip. Ši ugnis – tai žmogaus savojo ego atskleidimas ir noras iš jo išsivaduoti.
Jis sukūrė indus su didėjančiu egoizmu, kad žmogus galėtų atlikti neigiamus veiksmus? – Taip.
O kas, jei viskas Jo suplanuota? – Tiesa.
O jei Jis žino, kad žmogus savo neprotingais norais sunaikins save ir visą pasaulį? – Per kančias mes būtinai išsitaisysime.
Bet Jis neturi sunaikinti to, ką pats sukūrė… – Ir todėl pabaigoje – būsime panašūs į Kūrėją.

Žmogus ir Kūrėjas

Klausimas: Kada gi man pavyks išprašyti Aukštesniąją šviesą mane ištaisyti?
Atsakymas: Kada aš pasieksiu tokią būseną, kai pajusiu, kad kažko nekęsdamas iš tikro nekenčiu savęs ir kenkiu sau savo mintimis. Vien tik savo požiūriu į kitus! Be to, aš ne tik nenorėsiu, kad kitiems būtų blogai, nes tai blogai veikia mane, bet aš imsiu jausti, kad mano blogos, egoistinės mintys apie kitus, tuojau pat sugrįžta man.
Vėliau aš pajusiu, kad kitas ir aš – tai viena ir tas pat. Ir aš negaliu galvoti apie jį blogai, nes tai tolygu tam, jei galvočiau blogai apie save. Tačiau, tuo pačiu metu, aš negalėsiu nustoti galvoti apie jį blogai. Čia mes ir susidursime su Aukštesnės šviesos būtinybe, kuri mus ištaisys.

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Aš nekenčiu sėkmingų žmonių ir jaučiuosi ramiai ir gerai, kai kitiems blogai. Aš nekenčiu viso pasaulio ir visos žmonijos. Ką man daryti?
Atsakymas: O jūs ir negalite būti kitoks. Visi tokie, tik jų blogis jiems dar neatsiskleidė. Juk yra pasakyta: „Aš sukūriau egoizmą ir daviau kabalą jo ištaisymui, nes jos šviesa ištaiso (gražina pas Kūrėją)“. – Taip kad PIRMYN!

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Kaip susitvarkyti su neapykanta ir pavydu, kuriuos aš jaučiu kitiems žmonėms grupėje?
Atsakymas: Jūs su tuo nesusitvarkysite niekada. Tik Aukštesnioji šviesa, pasireiškianti mokantis kabalos, jus ištaisys.

Klausimas: po keturių mėnesių intensyvaus studijavimo, po 18 valandų į dieną skaitant knygą „Zohar“, mane apėmė pasitenkinimo, kurio nėra šiame pasaulyje ir kažko naujo atradimo jausmas, kuris trūko 30 sekundžių ir dingo, nes aš nesugebėjau jo išlaikyti. Po to, aš nustojau mokytis – tai buvo nepakeliamai sunku. Kūnas buvo sunkus, aš nefunkcionavau. Aš vėl ėmiau studijuoti, tačiau mane ėmė kamuoti didelės baimės. Ir vėl aš nustojau… Prašau, pasakykite, ką aš dariau ne taip?
Atsakymas: VISKĄ. Reikia normaliai maitintis, ilsėtis, sportuoti, dirbti ir tik po viso šito, esant laisvam laikui, studijuoti kabalą ir tik pagal mūsų pradedančiųjų programą.

Pradedančiųjų studijų kursas (rusų k.)

Klausimas: Kūrėjas atvedė žmogų į kabalą, tačiau žmogus dar priešinasi, nesusijungia su grupe, bando egoistiškai pasitenkinti. Ar toks žmogus pasauliui sukelia daugiau kančių , nei paprastas, nieko nežinantis apie kabalą, žmogus?
Atsakymas: Ne! Nes jis juda link tikslo, o laikinus sustojimus sistema (Kūrėjas) supranta taip: žmogus atskleidžia savo neišsitaisymą (egoizmą), kurį reikia pašalinti.

Klausimas: Ar altruistinės kultūros skleidimas masėms, per žiniasklaidos priemones, nėra prievarta ir principo „nekenk“ pažeidimas?
Juk Baal Sulamo straipsnyje „Taika“ sakoma: „Visi, panašios rūšies taisytojai,  išnyks nuo žemės paviršiaus, tik blogis – ne. Jis egzistuoja ir skaičiuoja vystymosi pakopas, kurias privalės praeiti visi kūrinijos elementai, kol pasieks savo brandą”. Jau nekalbant apie tai, kad pseudodemokratijos rėmuose, tai bus priimta labai negatyviai, neva kaip „teisių“ ir „laisvių“ suvaržymas?
Atsakymas: Yra šimtai nurodymų, kad mūsų laikmetyje REIKIA platinti kabalą, kaip anksčiau reikėjo ją slėpti, iki kol pasireikš dabartinis globalus egoizmas ir reikės jį ištaisyti. Pasireiškė žmonių egoistiniai tarpusavio ryšiai – t.y. neištaisyta sistema. Todėl ir atskleidžiama jos ištaisymo metodika, kuri moko kaip teisingai elgtis, kad nesunaikintume žmonijos. Bet platinimas laisvas – kiekvienas pagal poreikius apsisprendžia kiek ir kaip priimti.
Kaip jūs pasielgtumėte, jei jūsų vaikas sirgtų mirtina liga, o jūs turėtumėte nuo tos ligos vaistų? Lauktumėte kol jis pats supras kaip pasveikti? Tokioje pat situacijoje yra ir žmonija, atsidūrusi ant globalaus pasaulio slenksčio.

Klausimas: Argi dvasingumo troškimas – ne egoistinis noras? Juk noriu pasiekti Kūrėją todėl, kad man tai naudinga, ir tada viskas priklauso nuo egoizmo.
Atsakymas: Egoistinis! Tačiau vėliau jus veikia Aukščiausioji šviesa ir pradedate norėti atiduoti be jokios naudos sau. To neįmanoma įsivaizduoti, bet Aukščiausioji šviesa sukuria tokią savybę.

Klausimas: Įdomu, jei aš teisus stengdamasis įtikti Kūrėjui per meną: tapybą, skulptūrą ir pan. Realizuodamas savo meną, norėčiau iš esmės panaudoti talentus, kuriais pasižymiu nuo gimimo, kadangi tai teisinga naudoti juos savo ir savo draugų malonumui. Žmonės, stebėdami mano darbą, kalba, ginčijasi, atgyja stengdamiesi suprasti; mes kalbamės, geriame, būname kartu.
Atsakymas: Menas yra didelis egoistinis noras – šlovės, valdžios, pagarbos, pripažinimo, egoistinės saviraiškos troškimas .Tačiau studijuokite kabalą ir atrasite savo talentų teisingą panaudojimo būdą!

Klausimas: Kodėl nuo to laiko, kai studijuoju kabalą, mane supantys žmonės, tarp jų ir mano žmona, tarsi susimokė prieš mane? Ar aš kažkur klystu? Neturiu teisingo ketinimo?
Atsakymas: Jie mato, jog jūsų norai nukreipti ne į juos, o susiję su tuo, kas už jų, – ir todėl egoistiškai su tuo nesutinka.

Klausimas: Kad ištaisytume ketinimus, iš pradžių turime sužinoti tikruosius ketinimus, kurie verčia mus veikti (norėti). Kitaip tariant, būtina pažinti save. Be nuoširdžių bandymų pažinti savo ketinimus, kokie yra „Pažink save“ dvasiniai sunkumai?
Atsakymas: Jūs visiškai teisus. Tačiau mes vystomės veikiant Aukščiausiajai šviesai ir ji nustato visas mūsų kelio stadijas. Sunkumai visada tie patys – stengtis būti objektyviu, tarp egoizmo ir šviesos, o tai pasiekiama tik teisingai susijungiant su grupe. Sėkmės!