Klausimas: Baal Sulamas sako, kad visa laisvė – tik renkantis aplinką. Bet juk jeigu mes dabar pradėsime rinktis aplinką, tai pasirinksime remdamiesi tuo, ką mums davė ankstesnė aplinka?
Atsakymas: Naująją aplinką mes renkamės veikiami naujo dvasinio rešimot – staiga mumyse atsiradusio to, kas „aukščiau šio pasaulio“, noro. Kažkas kažkaip organizuoja mūsų kontaktą su nauja aplinka – Bnei Baruch (kabalistine grupe). Štai nuo to ir prasideda jūsų naujas kelias. Ir taip visiems. Tam mes (BB) ir esame.

Klausimas: Rojus ir pragaras – vidinės žmogaus būsenos. Studijuodamas kabalą žmogus keičia visos pasaulių sistemos suvokimą. Priešingumo Aukštesniajai jėgai jautimas (gėda, savęs teisimas) ir yra pragaro kančios? – TAIP.
Prieš kiekvieną pakilimo būseną yra kritimo (gėdos dėl savo savybių, kurios priešingos Kūrėjo savybėms) pojūtis. Ir kuo aukščiau kyli, tuo stipresnis kritimo (pragaran) pojūtis prieš tai? – TAIP.
Vadinasi, netgi teisuolis pereina „pragaro kančias“ prieš pakildamas į „rojų“ – visišką žmogaus ir Kūrėjo savybių atitikimą? – TAIP.

Klausimas: Kaip kiekvieną minutę atsiminti, kad mane supantis fizinis pasaulis – mano vidinių savybių atspindys? Kaip vėl nepatirti nuopuolio į pakopą, kurioje tai yra paslėpta, į neapykantą ir susvetimėjimą? Kodėl noriu įrodyti, jog „aš galiu pats“ be Kūrėjo pagalbos? Tarytum kažkas sukyla manyje ir nusprendžiu, kad susitvarkysiu be Kūrėjo!
Atsakymas: Juk tai jūsų egoizmas slepia nuo jūsų Kūrėją. Jūs nuolat užmiršite, kad pačiam nieko nereikia keisti, kad ištaisymas – Šviesos (Kūrėjo) reikalas, bet tik jums paprašius. O štai prašymą (maldą dėl ištaisymo) galėsite suformuoti, tik jeigu iš aplinkos gausite tokią jėgą ir palaikymą, kurie privers kreiptis pagalbos į Kūrėją. Teisingai susivienijęs su grupe galite gauti iš jos norą pakilti virš savęs ir susivienyti su visais. Dirbdamas su grupe praktiškai formuojate savyje prašymą ištaisyti. Vos atsiradus teisingam ir išbaigtam prašymui, Kūrėjas nedelsdamas padės – atvers jums Save. Kūrėjas – turima omenyje jūsų nauja atidavimo ir meilės savybė.

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): Jeigu žmogus nuolat yra laimingas ir dėkingas Kūrėjui, ar tai reiškia, kad jis dvasiškai netobulėja? Juk jis negali savyje atskleisti blogio. Ar visada tobulėjimas lydimas nuopuolio?
Atsakymas: Tik iš nuopuolių ir kilimų, būtent pakylant virš nuopuolių, galima pasiekti tikslą, nes nupuolęs jūs atnaujinate savo egoizmą, o pakilęs ištaisote jį – ir taip porcijomis, kartas po karto. Skaitykite Baal Sulamo knygą „Išgirsta“ („Šamati“).

Klausimas: Jūs sakėte, kad žmogus turi aptarnauti savo gyvūninį kūną. Tačiau jeigu kūnas reikalauja 10 valandų miego, kaipgi vykdyti kabalistų patarimus dėl kasdienio paskaitų lankymo, darbo ir platinimo?
Atsakymas: Vykdykite, kiek galite. Pabandykite sumažinti maisto kiekį – kūnui prireiks mažiau miego.

Klausimas: Jau ilgą laiką mane kankina pojūtis, kad nieko nesuprantu, kad netgi žodžiai, skirti man, neturi reikšmės, nes nesuvokiu nei už jų esančio ketinimo, nei tikslo. Kaip žmogus gali iš tikrųjų kažką suprasti savo gyvenime?
Atsakymas: Supratimas ateina iš aukščiau, veikiant šviesai, kuri iš pradžių sukuria jūsų norus ir savybes, o po to pripildo juos informacija ir pojūčiu. Todėl dabar svarbu ne suprasti, o veikti: skaityti, netgi nesuprantant, ir dalyvauti grupės veikloje bei platinime.

Klausimas: Kaip pasiekus idealų variantą: visas pasaulis studijuoja kabalą ir dvasiškai vystosi, pasireikš žmogaus individualumas? Ar kabalos požiūriu jam lieka vietos? Jaučiu, kad dvasinis atskleidimas – pati aukščiausia pilnatvės būsena, kokia tik gali būti, tačiau visgi susimąstau, kur realizuojamas kiekvieno individualumas, jo indėlis į fizinį pasaulį? Nejaugi šį klausimą kelia mano ego, kuris bijo prarasti savo nepriklausomybę?
Atsakymas: Individualumas pasireiškia būtent dvasiniame pasaulyje, nes mes skiriamės būtent sielomis, kiekvienas remdamasis savo individualiomis savybėmis suvokia „savo“ Kūrėją ir savo ypatinga forma tampa panašus į Kūrėją.
O mūsų pasaulyje mes – robotai, vykdantys kūrimo programą. Žr. straipsnį „Valios laisvė“.

Klausimas: Mūsų pasaulyje negalime teisingai atskirti gėrio ir blogio, nes nematome reiškinių dvasinių šaknų. Todėl nereikia niekam, kas vyksta, kliudyti. Fašistai – egoizmo vystymasis. Islamo teroras – reakcija į žydų dvasines spragas. Labdara – puikybės forma ir t.t. Kabalistas atrodo tarsi principo „kuo blogiau – tuo geriau“ gerbėjas. Jei visuomenė prieis prie tokios išvados – kabalos, kaip idėjos, plitimas bus neįmanomas. Paaiškinkite dar kartą kabalos santykį su pagrindine mūsų pasaulio problema – ar priešintis blogiui, ar remti gėrį?
Atsakymas: Reikia visais būdais fiziškai ginti save, savo gyvenimą, pranokti priešus ir kartu taisytis vidumi, daryti teisingą poveikį pasauliui, siekiant susivienyti su Kūrėju ir su išsitaisiusiu priešu.

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Aš iš Brazilijos, man 18 metų. Gyvenu atokioje nuo visų grupių vietovėje, studijuoju ir susisiekiu su kitais tik per internetą. Esu iš tų žmonių, kuriems prabudo taškas širdyje, ir stengiuosi neišsukti iš šio kelio. Tačiau kartais negalėdamas atvykti į kongresą ar prisijungti prie fizinės grupės jaučiuosi vienišas. Kaip Jūs manote, ar pakanka bendrauti su kitais internetu? Ką dar turiu padaryti, kad paspartinčiau savo tobulėjimą?
Atsakymas: Tobulėjimui pakanka virtualaus ryšio. Pamokos, virtualus ryšys su pasauline besimokančiųjų grupe, dalyvavimas platinant kabalą – pakankamos sąlygos  Kūrėjo atskleidimui.

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Man atrodo, kad kai kuriems žmonėms gyvenimo sąlygos (socialinės, finansinės, fizinės, mentalinės) neleidžia dvasiškai tobulėti. Vis dėlto jie gali turėti tašką širdyje ir norą studijuoti kabalą. Ar gali jie pereiti machsomą?
Atsakymas: Jei žmogus sužinojo apie šią galimybę, vadinasi, Kūrėjas jau suteikė jam valios laisvę, o toliau viskas priklauso nuo žmogaus. Kiekvienas manyje atsiradęs  rešimot turi visus duomenis apie mano vidinį ir išorinį kli, t.y. apie mane ir aplinką, ir formuoja pojūtį Aš ir PASAULIS, kuris padeda susirasti viską, ko reikia tobulėjimui, laisvam pasirinkimui, taip pat ir grupę, virtualią ar fizinę. Todėl pasakyta: „Visada žmogus privalo sakyti: „Pasaulis sukurtas man“ (rešimot realizacija kiekvieną akimirką). Palenkiu save į gerąją pusę – į gerąją pusę lenkiu ir pasaulį. Palenkiu save į blogąją pusę – į blogąją pusę lenkiu ir pasaulį.“

Klausimas: Ar gali vyrai iš kabalos grupės, esantys aukščiau mūsų pasaulio, „pernešti ant rankų“ per machsomą moterį, kuri yra tam pasirengusi? Ar mums, moterims, reikia laukti, kol susikaups tam tikras (koks?) kiekis ištaisytų vyriškų sielų?
Atsakymas: Galbūt mūsų pasaulyje vyrai nešioja moteris ant rankų, tačiau dvasiniame pasaulyje tokio veiksmo nėra! Jei moteris pasirengusi, ji prisitraukia vyrų grupės jėgą ir dalyvauja pereinant machsomą kartu su visais.

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Kiek svarbu moterims mokytis grupėje? Mano egoizmas kol kas neleidžia peržengti priešiškumą grupei, kurią matau savo mieste. Ar būtinas dvasinis tobulėjimas grupėje žmonių, kurie kol kas man svetimi ir kelia susierzinimą? – Nėra moterų grupių. Moteris ir grupė – nesuderinami dalykai.

Klausimas: Jei mano, kaip moters, esmė – poreikis prisipildyti, tai, jei išsiugdysiu atidavimo savybę (vietoj noro gauti), ar netapsiu tokia kaip vyras? Tada kam galės atiduoti vyras?
Atsakymas: Kiekviename iš mūsų yra vyras ir moteris, kli – mūsų norai ir šviesa – mūsų ketinimai atiduoti. Ieškokite, kaip juos suderinti.

Klausimas: Šiame pasaulyje begalinė esybė, protingoji energija, aukščiausiasis vientisos ir dvasinės pakopos žinojimas sklando kaip skaidri nematoma šviesa, kaip tuštuma? Ir trokšta virsti materija, puikybe, minia, namu iš akmens? Dėl ko?
Atsakymas: Ši Esybė, atskleisdama Save priešingą, trokšta parodyti Save žmogui ir taip pakylėti jį iki panašumo į Save.

Apie pasaulėdaros vystymąsi 1 dalis (rusų k.)

Apie pasaulėdaros vystymąsi 2 dalis (rusų k).

Klausimas(iš dienoraščio anglų k.): Ar yra kokia nors analogija, kuri padėtų suprasti  rešimot atsiradimą ir jų poveikį?
Atsakymas: Mes (pradinio noro, vadinamo „siela“, forma) 125-mis pakopomis nusileidžiame iš begalybės pasaulio, iš mūsų pradinės „atidavimo ir meilės“ būsenos, į neapykantą ir egoizmą. Kiekviena iš 125-ių kritimo pakopų užfiksuojama mumyse kaip įrašas (hebr. rošem, rešimo). Dabar mes patys atvirkštine tvarka turime realizuoti šias pakopas – panorti 125-mis išsitaisymo pakopomis grįžti (pakilti) į tą aukščiausią „atidavimo ir meilės“ būseną. Kiekvieną kartą aukštesnės pakopos šviesa šviečia žemesnės pakopos norui kaip supanti šviesa (Or Makif, OM), kviesdama prie jos pakilti, ištaiso šį norą iš „dėl savęs“ į „dėl kitų“, ir taip mes užkopiame ant jos  pakopos.

Klausimas: Kaip kabala aiškina 10 Egipto bausmių? Jei katastrofos ir nelaimės suprantamos kaip bausmės, tai kuria iš tų dešimties mes dabar baudžiami? Ir kas mums gresia ateityje, jei ši bausmė neprivers mūsų išsitaisyti? O gal jos mums siunčiamos, kad bijotume ir, tikėdami Kūrėju, tas baimes įveiktumėme? Jei nugalėsime baimes  – nebus ir bausmių?
Atsakymas: Bausmės – savo egoizmo, kaip pikto Faraono, suvokimas. Yra tik vienas kelias iš jo išsivaduoti – bėgti į tamsą, netgi į dykumą (prisipildymo nėra), nusprendus, jog geriau mirti (tuštuma), mestis į Raudonąją jūrą (Galinė jūra ties riba su dvasiniu pasauliu), tiktai nepasilikti su juo (jame). Kadangi esame sudaryti iš 10 egoistinio noro dalių (10 netyrų sfirų), turime suvokti kiekvienos jų egoizmo blogį – tai ir yra 10 bausmių. Suvokimas gali būti lengvas, kai studijuojant kabalą atsisakoma egoizmo – grupei palaikant bausmės jaučiamos kaip mūsų bendra savųjų skaudulių ataka.

Klausimas: Mane visada itin domino astrologija, tačiau pradėjau domėtis kabala. Visada domėjausi savęs ir sąmonės pažinimu, o kabaloje radau, kaip pažinti save patį ir kažką esantį aukščiau (lyg sielą, lyg dievą). Bet kaipgi kabala vertina astrologiją? Galbūt yra ir kabalistinė astrologija?
Atsakymas: Žvaigždės rodo pasaulio būsenos ženklus, galbūt ir iš ateities būsenų, bet jie niekada nėra tikri, nes jokiuose gamtos ženkluose (ar tai būtų žvaigždės, augalija, gyvūnija, jų vidus, būrimai ar meditacijos) neatsispindi istorijos ir ateities pokyčiai žmogui dalyvaujant procese (valios laisvė). Todėl kabala atskleidžia mums pasaulių sistemą, jos dėsnius ir tai, kaip galime jai daryti įtaką.
Sistema uždara, kiekviena dalis priklauso nuo visų – tai globalus, integralus, „mažas kaimas“.
Sistema dinamiškai vystosi vykdant jos pusiausvyros sąlygą – „Gamta nemėgsta tuštumos“.  Pusiausvyra pasiekiama, kai visoje sistemoje įsivyrauja visų jos dalių bendra „atidavimo ir meilės“ savybė (laidavimas), nes taip sistema pasiekia pastovią būseną (taisymosi pabaigą).
Sistema juda šios būsenos link natūraliai balansuodama save (kančių kelias), arba greitina pusiausvyros įgijimą sąmoningu dalyvavimu – žmogaus noru (Šviesos kelias). Gamtoje egzistuoja mūsų būsimų būsenų požymiai einant natūraliu (kančių) keliu nedalyvaujant žmogui. Dėl to astrologija ir kiti metodai negali atskleisti tikrosios ateities, vien tik tam tikras jos tendencijas. Kadangi būrimai atima iš žmogaus galimybę keisti savo ateitį, kabaloje draudžiama burti ir spėlioti..

„Neburkite ir nespėliokite“ (rusų k.)

„Du keliai: kančių kelias ir Šviesos kelias“ (rusų k.)