Klausimas: Iškilo didelė problema su mano šeima ir draugais. Nemėgstu lankytis kapinėse. Ten palaidoti mano artimieji, kuriuos labai mylėjau. Kartais esu priversta aplankyti kapus, tada negaliu žiūrėti, kaip žmonės kalbasi su antkapiu (su akmeniu), nes aš manau, kad ten nieko nėra. Į ką gi jie kreipiasi? Netgi prašiau, kad po mano mirties nelankytų mano kapo. Ir manau, kad tai teisinga. Juk kūną sugriaužia kirminai, o siela pakyla į viršų. Kokia kapų lankymo prasmė? To reikia mirusiems ar gyviesiems?
Atsakymas: Baal Sulamas pasakė, kad jam visiškai tas pats, kur užkas maišą su jo kaulais. Tą patį girdėjau ir iš savo Mokytojo. Taip pat manau ir aš. Mūsų pasaulio papročiai atsiranda dėl Kūrėjo paslėpties. Jo atskleidimas pakeis visą mūsų gyvenimą. O kol kas atliekame apeigas, kurias susigalvojome, – „mes norime, kad taip būtų…“ Žmonijos supratimas išliko nuo tamsių pirmykščių laikų. Suvokdami viską per gyvūninį kūną, aišku, suteikiame jam svarbą. Kai pagavęs gyvūną, užmušu jį ir panaudoju maistui, elgiuosi taip pat kaip gyvūnas. Kodėl gi kitaip žiūriu į savo gyvūninį kūną?

Klausimas: Tiesiai paklaustas, ar kabalos studijos pagerins materialinę žmogaus padėtį, jūs pasakėte „Ne“. Tikėjausi paaiškinimo, kad neverta laukti staiga įvyksiančio stebuklo, kaip kad laukiama iš amuletų ir šventinto vandens. Maniau, atskleisite paprastam žmogui paprastą, suprantamą socializmo ir komunizmo principą: „Iš visų pagal sugebėjimus, visiems pagal poreikius“. Juk ieškantiems dvasingumo kabala suteikia materialinę gerovę, tačiau po to atsivers šliuzai į dvasingumą. O Jūs atkirtote ir pasakėte „Ne“. Kodėl?
Atsakymas: Jūs teisus. Žinoma, tas, kuris taiso save, palenkia save bei pasaulį į gerąją pusę ir tiek, kiek pakyla virš savojo egoizmo, jaučia šviesą, gausą visame savo gyvenime. Tačiau tam, kad pabrėžčiau, jog kabala yra metodas, padedantis žmogui, gyvenant šiame pasaulyje, atskleisti Kūrėją, o ne metodas pasipelnyti, išsigydyti, ne burtai, ne užkalbėjimai ir kt., kaip yra manoma, aš aiškiai sakau pradedantiesiems, jog kabalos studijos neduoda jokios tiesioginės materialinės naudos. Ir tai tiesa. Nes pirmiausia reikia, kad žmogus pajustų to būtinybę, tada kabala, Kūrėjo atskleidimas skirti jam. Ne kaip greito praturtėjimo, gyvūninio kūno gydymo ir kt. metodas. Jeigu žmogus nuoširdžiai siekia atskleisti Kūrėją, jį veikianti Aukščiausioji šviesa sukelia pokyčius ir šiame gyvenime. Bet kartais tai pasireiškia kaip „Teisuolis ir jam blogai“ – tiksliau, jam neblogai, bet pagal mūsų vertinimą, jis netampa turtingas ir sveikas. Juk visi esame tarpusavyje susiję ir teisuolis kartais kenčia už visą pasaulį.

Klausimas (iš dienoraščio ispanų k.): Kodėl homoseksualizmas dabar priimamas kaip natūralus reiškinys? Kaip galite apibūdinti šį reiškinį kabalos požiūriu?
Atsakymas: Todėl, kad egoizmas auga ir pasireiškia savo paskutinėmis siaubingomis formomis, ir mes tai priimame kaip natūralų reiškinį, kaip mūsų vystymosi lygmenį.

Klausimas: Jeigu vėžys yra egoizmo išraiška, ar tai reiškia, kad man, kaip egoistiškam žmogui, veikiančiam priešingai atidavimo prigimčiai, labiau gresia tokia kūniška neatitikimo išraiška kaip vėžys?
Atsakymas: Kadangi mes visi tarpusavyje susiję, bendras egoizmas skirtingose savo dalyse nepriklausomai nuo jų pačių (kartais tai gali būti ir teisieji) sukelia tokias pasekmes.

Klausimas: Norėčiau pabendrauti su Jumis arba Jūsų padėjėjais ne visiškai įprastų gebėjimų tema. Pavyzdžiui, pasaulio pažinimas padedant Angelui Sargui. Būsiu labai dėkingas, jeigu patarsite, ką man daryti toliau! Labai ilgai nesiryžtu judėti pirmyn.
Atsakymas: Gaunu daug panašių klausimų, tačiau išbraukiu juos neatsakinėdamas. Nusprendžiau Jums atsakyti, kad tai būtų pavyzdys visiems. Aš neaptarinėju nieko, kas nenusiję su kabala. Nesiginčiju, kas teisus. Neįrodinėju, kad tiesa būtent mano pusėje. Kelio, tiesos, tikėjimo, gyvenimo tikslo paieška ir apsisprendimas – jūsų teisė (ir Kūrėjo skirta pareiga). Aš atsakau tik į klausimus apie kabalą, nes jeigu pagal apibrėžimą kabala – Kūrėjo atskleidimo žmogui metodika, tai ji apima ir visa kita, jeigu tai egzistuoja!

Klausimas: Kartais apima tokia baisi nuojauta, kad viskas, ką turi (darbas, šeima, sveikata, pasaulis, kuriame gyveni) – tuoj tuoj sugrius. Po to keičiasi tavo požiūris į pasaulį. Kaip išnaudoti tokias būsenas?
Atsakymas: Reikia pradėti suprasti, kad tik tokiu keliu – „nuopuolis – pakilimas“ – vyksta naujų būsenų gimimas.

Pamokos pagal straipsnį „Žemės pranašumas visur ir visada“

Klausimas: Ką reiškia nuopuolis dėl pakilimo? Jeigu žmogus staiga pasielgia taip, kaip anksčiau niekada nebūtų pasielgęs, – ar tai irgi nuopuolis?
Atsakymas: Jeigu žmogus savo laisvalaikiu studijavo kabalą, tai yra išaugusio egoizmo pasireiškimas, kaip pasakyta: „Kas yra aukščiau kitų, to egoizmas didesnis už kitų“ – kalbama apie „nuopuolį dėl pakilimo“. Ir tai yra teisingas mūsų esmės atskleidimo procesas! Tai naudinga tuo, kad norint pasiekti Kūrėją būtinas didelis noras, – štai jis ir gimsta. Šis periodas praeis, bus dvasinis pakilimas, o po to jį vėl pakeis nuopuolis ir t.t. – iki visiško išsitaisymo, iki aukščiausios pakopos.

Pamoka pagal Baal Sulamo laišką „Palyginimas apie turtuolio sūnų“

Klausimas: Kas yra egoistiniai norai ir ką reiškia „būti virš jų“?
Atsakymas: Visi norai, kurie nėra nukreipti į atidavimą kitiems, meilę kitiems, atidavimą ir meilę Kūrėjui, vadinami egoistiniais, kadangi jais jūs norite gauti pripildymą.
Būti virš jų – reiškia naudoti juos, kad būtum nuo jų nepriklausomas arba net naudoti juos kitų žmonių pripildymui.
Pamoka pagal straipsnį „Jeigu storžievis tave nuskriaudė“ (rusų k.)

Klausimas: Jūs aiškinote, kad „ekranas“ – tai egoistinių norų atsisakymas, siekis būti virš jų. Kai tai, ko noriu ir siekiu, neįvyksta, sakau sau, kad nenoriu norėti to, kas nuo manęs nepriklauso. Ar tai galima vadinti egoistinių norų atsisakymu?
Atsakymas: Ne, kadangi jūs egoistiškai nenorite kentėti ir atsisakote norų todėl, kad juose nejaustumėte tuštumos bei skausmo.

Klausimas: Nekreipiant dėmesio į tuštumą, materialiame pasaulyje dirbant su visiško atidavimo ketinimu, dėl išorinių faktorių patiriamos kančios suteikia daug dvasinio skausmo. Ką daryti?
Atsakymas: Daug skaityti apie globalų išsitaisymą – medžiaga turi sužadinti pakankamą Aukščiausiosios Šviesos jėgą, kad pradėtumėt jausti bendrą norą ir Šviesą jame.

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): „Ateities Visuomenė“, aprašyta Mokytojo Ašlago, – žodis žodin komunistinis manifestas:
1. Visuotinė religija – „Mylėk artimą kaip save“.
2. Pajamų paskirstymas: iš kiekvieno pagal gabumus, kiekvienam pagal poreikius.
3. Privati nuosavybė išliks, tačiau jos savininkas gauna ne daugiau nei jo poreikiai.
4. Nuosavybės valdytojai bus kontroliuojami visuomenės arba kontroliuos patys save.
5. Bedarbiai gaus tiek, kiek ir dirbantieji.
6. Pajamos bus panaudotos visuomenės reikmėms.
Kodėl kabala skelbia komunizmą, nors buvo įrodyta, kad jis neveikia.
Atsakymas:
1. „Mylėk artimą kaip save“ – tai bendras gamtos dėsnis, kadangi gamta – vienas organizmas.
2. „Iš kiekvieno pagal gabumus, kiekvienam pagal poreikius“ – bet kokios tarpusavyje susietos sistemos funkcionavimo dėsnis.
3. Savininkas laimi tai, kad realizuoja save visuomenės labui, įgydamas pagarbą ir išdidumą.
4. Visuomenės kontroliuojami – kol visais atžvilgiais nepakils viena pakopa aukščiau savo egoizmo.
5. Nedirbantieji dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių gauna kaip visi.
6. Visos pajamos, išskyrus būtinas kiekvieno pragyvenimui, yra bendros, skirtos visos sistemos gėrovei.
Skirtumas nuo sovietinės santvarkos yra tas, kad už vienijimąsi su visais kiekvienas gauna aukščiausią apdovanojimą – susiliejimą su Kūrėju, amžiną ir tobulą egzistavimą! Tai yra taisyklės „Mylėk artimą kaip save“ laikymosi priežastis su visomis iš to išplaukiančiomis išvadomis.
Tačiau žmonijos priartėjimas prie šių sąlygų vyksta palaipsniui, savo noru, o ne prievarta. Paslėptojo pasaulio atskleidimas suteikia jėgų ir troškimo būti jame!

Klausimas: Jūs sakėte, kad Kūrėjas yra mūsų viduje, o išorėje nėra nieko! Tada koks poveikis  sukelia pakilią žmogaus būseną? Bet jeigu Kūrėjas mūsų viduje, tada kam mes dėkojame? Kam meldžiamės?
Atsakymas: Mes meldžiamės – dėl savęs, kad pasikeistume ir pasijustume duodantys. Melstis – hebrajiškai leitpalel – reiškia „teisti pačiam save“. Mes visa tai atliekame ne dėl Kūrėjo, o dėl savęs. Mes kreipiamės į davimo ir meilės savybę, kurią vadiname Kūrėju. Uždrausta, nes neteisinga, Kūrėją kaip nors įsivaizduoti – tai tik savybė be pavidalo ir materijos. Mus pripildo Aukštesnioji davimo jėga (neturinti formos, apimties, materijos). Mes to nejaučiame. Pajausime priklausomai nuo to, kiek būsime įgiję šią savybę. Užduotis – kad mūsų norai pasikeistų iš noro „gauti“ į  norą „duoti“. Siekdami šios savybės sukeliame Aukštesniosios jėgos poveikį sau. Ši jėga yra statiškoje ramybės būsenoje, ir tik mūsų noras prilygti Jai sukelia didesnį Aukštesniosios jėgos poveikį mums.

Klausimas: Mes – tai noras gauti, ir kad mūsų noras pasikeistų bei panorėtų veikti „ne dėl savęs“, reikia prašyti Kūrėjo pagalbos. Kaip aš sužinosiu, kad Kūrėjas mane išgirdo, kai aš prašau Jo pakeisti mane, ir kokį savo pasikeitimą turiu pajusti?
Atsakymas: Pasikeitimai vyksta suvokiant savo prigimties blogį iki noro atsisakyti jos – šis „blogio suvokimas“ kyla veikiant Kūrėjo Šviesai. O vėliau „Gėrio veikimas“ –  bet kokio veiksmo ketinimo keitimas į „davimą ir meilę“. Taisančioji Šviesa iš Aukščiau veikia jus tiek, kiek jūs norite save pakeisti. Šio savo noro neįmanoma išvystyti pačiam, bet tik gauti jį iš išorės, iš panašių į save, siekiančių to paties tikslo. „Įsigijęs“ jų norus, jūs galėsite sužadinti tokį Aukščiausiosios Šviesos poveikį, kad Ji pakeis jus į „duodantį“ – ir jūs akimirksniu pajusite šią savybę,  t. y. atskleisite Kūrėją!

Klausimas: Kuo grindžiate savo teiginį, kad visa laukinė gyvoji gamta altruistinė?
Atsakymas: Tuo, kad ji nesąmoningai vykdo Kūrėjo planą.

Klausimas: Kokiu būdu norite egoistus paversti altruistais?
Atsakymas: Supančiosios Šviesos poveikiu.

Klausimas: Jūs pašalinate tarsi tam tikrą žmogaus „nevisavertiškumo geną“? Ar taip?
Atsakymas: Ne, viskas išlieka, auga, pasipildo – ir išsitaiso!

Klausimas: Kodėl Jūs manote, kad žmonijos vystymasis turi grįžti atgal, idant ji ir vėl taptų lygi Dievui?
Atsakymas: Žmonija niekada nebuvo panaši į Kūrėją. Tokią būseną ji turi pasiekti vystydamasi ir išsitaisydama.

Klausimas: Kaip vertinate idėją, kad būtina sukurti altruistinę asketų visuomenę?
Atsakymas: Neigiamai. Asketizmas trukdo Gamtai. Kūrimo tikslas – absoliutus prisipildymas.

Pranešimas: The Independent žurnalistas Steve‘as Connoras remdamasis publikacija internetiniame žurnale PloS ONE praneša, kad kai žmogus jaučia neapykantą, jo smegenyse įsijungia tos pačios sritys, kaip ir jaučiant visiškai priešingą jausmą – meilę.
Replika: Pasak kabalos, skiriasi tik ketinimo kryptis „į save“ ar „nuo savęs“. Be to, jei imsime nuosekliai dirbti, kad įgytume meilės jausmą, tai pajusime „išėjimą iš savęs“ ir „ne savyje“ jausime kitokią laiko tėkmę, erdvę, kitokius pojūčius – tiek, kad nustosime jausti save ir „save“ pakeis „kiti“. O perkėlę pojūčių centrą iš savęs į išorę, pajusime Aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją. Būtent kitų troškimuose!

Klausimas (Slesh): Kokia yra meilės be atsako dvasinė šaknis?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje meilės be atsako nėra! Tik mūsų pasaulyje, kadangi egoizmas nejaučia galimybės prisipildyti iš partnerio. Juk mūsų egoizmas nutolina mus vienus nuo kitų, ir viskas yra sukurta vienas kito išnaudojimui, o dvasinis ryšys yra pagrįstas atidavimu, vienas kito papildymu, ir tai būtinai įvyksta priklausomai nuo išsitaisymo laipsnio.