Klausimas: Dauguma žmonių, studijuojančių kabalą, dirba darbą, kuris prieštarauja gamtos dėsniams ir globaliu mastu tokia veikla veda į pasaulinę krizę. Tai bet koks darbas – nuo šachtininko iki kosmonauto, kuris tarnauja žmogiškojo egoizmo tenkinimui. Juk kabala ragina mus gyventi harmonijoje su gamta ir imti iš jos tik tiek, kiek mums reikia. O veikla, susijusi su anglimi, nafta, kosmosu, mašinomis ir tūkstančiu kitų sričių, pažeidžia tarpusavio sąveikos harmoniją.
Kaipgi elgtis žmonėms, dirbantiems tose srityse ir kartu norintiems studijuoti kabalą? Kaip galima studijuoti kabalą suvokiant, jog savo tiesiogine veikla, kuria užsidirbi pragyvenimui, darai žalą sistemai? Ar verta mums visiems keisti darbą, ir jei taip, tai į kokį?
Atsakymas: Jeigu darbas tiesiogiai nekenkia žmonėms, jūs galite ir toliau dirbti, o vėliau jus, kaip ir kiekvieną mūsų, iš Aukščiau nukreips į kitas aplinkybes priklausomai  nuo jūsų dvasinės pažangos ir ryšio su pasauline grupe stiprumo.

Klausimas: Ar kasdienė profesionali veikla gali padėti žmogui artėti Kūrėjo link? Kaip pakeisti profesiją (ypač – brandžiame amžiuje), kad ji taptų papildomu efektyviu tokio artėjimo instrumentu (šalia knygų-grupės-mokytojo)? Ar profesija išvis nesvarbi, t.y. artėjimas Kūrėjo link ir kasdienis darbas – tai tiesiogiai nepriklausomi kintamieji?
Atsakymas: Jeigu jūsų profesija nedaro žalos žmonėms (vagystės ir pan.), neturi reikšmės, kokia ji. Žmogus vertinamas pagal tai, kuo jis užsiima laisvu nuo darbo ir kitų įsipareigojimų metu, kaip efektyviai išnaudoja šį laiką savo dvasiniam tobulėjimui.

Klausimas: Kada paprastas studijuojančio kabalos mokslą žmogaus informacijos „sugėrimas“: skaitymas, klausymas, žiūrėjimas, pasikeičia į kitokį pasaulio suvokimą?
Atsakymas: Kai jis tampa nors minimaliai panašus į atidavimo savybę, apie kurią kalbama tekste.

Klausimas: Ar studijuojant medžiagą anksčiau išvardytais būdais reikia stengtis susilieti su kabalisto mąstymo būdu, ar mėginti rasti ryšius pačioje medžiagoje?
Atsakymas: Būtent stengtis susilieti su autoriumi, su jo ketinimu.

Klausimas: Ar „sudužimą“ įmanoma atskleisti tik grupėje, ar ir su man artimais žmonėmis, sakykime, vyru?
Atsakymas: Tik tada, kai stengiamės suvienyti mūsų veržimąsi Kūrėjo link, suartindami tarpusavyje savo siekius.

Klausimas: Kartais aš sutinku žmones, kurie man atrodo dvasiškai labai artimi: paprasčiau įsijungti į jų troškimus ir t.t. Ar tai yra egoistinis savybių panašumas? Ar sielų persikūnijimų dėsningumas?
Atsakymas: Tai vienas ir tas pats.

Klausimas: Kalbant apie kabalą, terminas „mokslas“, mano manymu, nelabai tinka, bent jau iki tol, kol žmonija, o ne atskiri kabalistai, nepripažins jos neginčijamos socialinės vertės.
Atsakymas: Mokslu vadinama ne tai, ką priimta vadinti mokslu, ne nuolat besikeičianti mada, o pagal apibrėžimą, tai, kas praktiškai tiriama mūsų jutimo organais ir jų veikimo pagrindu sukurtais prietaisais. Praktinės žinios apie objektus „kūnas“ bei „siela“ ir susiveda į sistemą, discipliną. Organu, vadinamu „kūnas“, yra suvokiama pasaulių dalis, vadinama „mūsų pasauliu“. Organu, vadinamu „siela“, – suvokiama pasaulių dalis, vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“. Tai, kad pastarąjį organą turi ne visi, – ne pasiteisinimas, nes čia irgi galioja mokslo apibrėžimas. Jei pasaulyje būtų 5% matančių, o visi kiti aklieji, ar matančiųjų pojūčiai ir tyrimai nebūtų laikomi mokslu apie pasaulį?

Klausimas (Romans): Sveiki, brangus Mokytojau.  Jūsų mokslas palietė ir mane. Patyrinėjus paviršutiniškai, man kilo keistos išvados. Šį mokslą gan sunku suprasti ir susidaro įspūdis, kad šio sunkumo paskirtis atjungti protą t. y. palikti jam antraeilį vaidmenį?
Atsakymas: Visiškai teisingai, svarbiausia pajusti Aukštesnįjį pasaulį, kaip šiandien jaučiate šį pasaulį, o ne suprasti jį protu, žiūrint iš tolo, jo nejaučiant. O po to, jį pajutus, jau bus galima tyrinėti ir tai bus mokslas apie tą pasaulį. Vadinasi, iš pradžių kabalą mes studijuojame ne kaip mokslą, o kaip priemonę pritraukti mūsų jausmus ištaisančią supančią Šviesą. O po to, kai ji paveiks ir atvers mums Aukštesnįjį pasaulį, mes  naudodamiesi tomis pačiomis knygomis pradėsime tyrinėti tą pasaulį kaip kūdikiai, kurie jaučia mūsų pasaulį ir mokosi jo dėsnių praktiškai.

Klausimas: Neseniai pasirodė filmo „Laiko Dvasia“ (Zeitgeist Addendum) antroji dalis. Joje filmo autoriai kviečia visą žmoniją vienytis. Ir pateikia savo receptus, kaip kurti naują pasaulį, jo tvarką grindžiant tolygiu resursų paskirstymu, nauju švietimu ir tarpusavio pasitikėjimu, o sykiu remiantis gamtos dėsniais. Tai mūsų partneriai?
Atsakymas: Ne, jų netgi nepažįstu. Bet vienybės, globalumo idėjos jau tvyro ore, ir aš laimingas, kad vis didesniam kiekiui žmonių jos atrodo aktualios ir būtinos įgyvendinti žmonių visuomenėje. Išsitaisymą galima pasiekti tik padedant Aukštesniajai Šviesai, nusileidžiančiai studijuojant jos Šaltinį. Šviesos Šaltinio aprašymas yra tik tikrose kabalistinėse knygose. Mūsų laikais pačios veiksmingiausios – Baal Sulamo knygos. Iš jų mes visą laiką ir mokomės! Kitur ieškoti man nėra ko, nes aš sau ir savimi įrodžiau šių priemonių efektyvumą.

Klausimas: Perskaitęs straipsnį „Valios laisvė“ ir kitus straipsnius apie aplinkos įtaką, padariau išvadą, kad vystymuisi ir suvokimui ji turi lemiamą vaidmenį. Mane jaudina toks klausimas: ką man daryti, jei aš nesu tikras, ar teisingai pasirinkau aplinką, grupę?
Atsakymas: Tęskite užsiėmimus ir aiškinkitės! Nepasikliaudami nei savo, nei aplinkinių nuomone. Atsakymai turi atsirasti patys,  be jokio išorinio poveikio ir raginimo, iš jūsų vidaus (iš Kūrėjo). Skaitykite Baal Sulamą – ir laukite atsakymo!

Pamokos pagal straipsnius „Valios laisvė“ (rusų k.)

Klausimas: Aš labai norėčiau suprasti, ką reiškia „susikurti savo aplinką“. Ar reikia ieškoti „teisingos aplinkos“ kabalistinėje grupėje, t. y. APLINKOS APLINKOJE pagal principą „tie, kurie neteikia man įkvėpimo ir džiaugsmo, eina neteisingu keliu, ir kontaktų su jais geriau vengti“.
Atsakymas: Moterims sąvoka „grupė“ neegzistuoja, egzistuoja aplinka – joje ji užmezga kontaktus su ta, kurią laiko artimesne. Daugiau – neprivaloma.

Klausimas: Man ne kartą teko padėti pagalbos narkomanams centre, ir aš pastebėjau, kad ir elementarus kabalos mokslo supratimas gali būti vaistas šiems žmonėms. Man atrodo, jei Bnei Baruch  kreiptųsi į tokius centrus su konkrečiais pasiūlymais, tai padėtų sukurti šviesos taškus tuose, kurie nori nutraukti narkotikų vartojimą, ir jie galėtų prisijungti prie tikrojo šaltinio. Kokia Jūsų nuomonė?
Atsakymas: Gaila, bet mes neturime tiek pajėgų, tačiau jei jūs rastumėte norinčių, mes pasiruošę apmokyti juos teisingo bendravimo su šiais žmonėmis, atskiri atvejai mums pasitaiko. Daugelis buvusių narkomanų – jau seniai perėję machsomą… Tai pasiūlymas bendram darbui tarp narkomanų – mes laukiame norinčių prisidėti!

„Susižavėjimas narkotikais neišvengiamas“

Klausimas: Kokie mūsų pasaulio veiksmai, susiję su tarpusavio santykiais, lemia sielos išsitaisymą?
Atsakymas: Kai žmoguje gimsta davimo savybė ir pakylama virš savo egoizmo.

Klausimas: Kaip tai pasireiškia materialiame lygyje tarp žmonių, studijuojančių ir nestudijuojančių kabalos?
Atsakymas: Niekaip, niekas iš aplinkinių to nepastebi, o kaip jie gali tai pamatyti?

Klausimas: Kokiu būdu įgyvendinama meilė artimui, jeigu į tai nėra įtraukta materialioji pusė?
Atsakymas: Mintimis, ketinimais. Jeigu įmanoma, tai ir veiksmais – kabalos platinimu.

Klausimas: Kokie šio dienoraščio tikslai?
Atsakymas: Papasakoti apie pasaulio kūrimo tikslą ir jo pasiekimą geruoju keliu.

Klausimas: Koks žmogaus būties tikslas?
Atsakymas: Pasiekti savo sukūrimo tikslą.

Klausimas: Kodėl jie nesutampa?
Atsakymas: Todėl, kad žmonės nenori vadovautis tikslo siekimo metodika ir yra linkę eiti kančių keliu.

Klausimas: Iš to, ką perskaičiau apie žmogaus, kuris nepasiekė šeštojo pojūčio (sielos) išvystymo, kas suteikia jam galimybę pajusti dvasinį pasaulį, mirtį, supratau, kad toks žmogus grįžta kaip sėkla papildomam įsikūnijimui. Tada kodėl gi mes sielvartaujame dėl išėjusiojo? Nuo tos akimirkos, kai tik taip ėmiau mąstyti, – nematau jokios gyvenimo prasmės. Įvykiai vyksta kažkur šalia manęs, ir man jie nėra reikšmingi.
Atsakymas: Tai nuostabu – jūs jau arti suvokimo, kad visa gyvenimo prasmė – pasiekti aukščiausią tikslą – Kūrėją, o žemiškame lygmenyje gyvenimas prasmės neturi! Tačiau žemiškame gyvenime yra aukštesnė prasmė – tik per jį mes galime pasiekti Kūrėją!

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): Ar galimas sielos išsitaisymas tarp dviejų įsikūnijimų, kai ji neturi kūno?
Atsakymas: Ne, visi išsitaisymai gali vykti tik šiame pasaulyje.

„Sielų sugrįžimai ir kartų vystymasis“

„Dvasia ir kūnas“

Klausimas: Kaip gi čia yra, kad aš, kurios egoizmas didesnis, neturiu tokio gudrumo, kokiu pasižymi kai kurie mano pažįstami, nestudijuojantys kabalos. Juk kadangi aš studijuoju kabalą, turėčiau būti egoistiškesnė. Bet aš nesu gudri, apsukri, apskaičiuojanti, iš prigimties esu neprisitaikiusi prie gyvenimo. O tie, su kuriais save lyginu, dar nestudijuoja kabalos, tačiau yra neįtikėtinai gudrūs, apsukrūs, pasižymi aštriu protu, pastabumu.
Atsakymas: Jų gudrumas gyvūninis, o jūs aukščiau jo ir todėl jų lygmenyje prastuolė! Nesijaudinkite, nes turėdama dvasinius ketinimus jūs galiausiai išlošiate, o jie savo gudrumu sau kenkia.

Klausimas: Ar galima naudoti raminamuosius vaistus moterims, kenčiančioms nuo neurozių ir kitų diskomfortą keliančių būsenų, kylančių dėl streso ir nuovargio? Ar tai netrukdo mokytis?
Atsakymas: Galima vartoti, užsiėmimams netrukdo. O vėliau pajusite, kad nėra jokios būtinybės vartoti šiuos preparatus.

Klausimas: Ką pasakytumėte žmogui, kuris renkasi būti skeptiku ir nihilistu, tačiau laisvu?
Atsakymas: Kabala nesako, kad žmogus neturi būti laisvas, ji būtent ir aiškina, kaip tapti laisvam. Neįsisąmoninimas, kad gyvenime nesi laisvas, neišgelbsti nuo nelaisvės. Žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės: gimsta su genuose užkoduotomis savybėmis, gyvena veikiamas įvairiausių pašalinių reiškinių. Išsilaisvinti iš šios įtakos (genų, auklėjimo, visuomenės, žiniasklaidos ir t. t.) galima tik tada, kai supranti, ką aiškina kabala, ir išeini į laisvės lygmenį – jį dar teks pasiekti.
O tas lygis, apie kurį  kalbate jūs, – buvimas skeptiku, nihilistu, bet užtai laisvu, – nėra laisvas. Žmogus paprasčiausiai nežino, kaip labai jis priklauso nuo savo genų bei jį supančios visuomenės.

„Pasirinkimo laisvė“