Komentaras: Šiais metais Nobelio premiją gavo mokslininkai iš Amerikos ir Japonijos už jonų baterijos linijos sukūrimą. Jie sako: „Mes padarysime žmoniją laisvą“.
Prieš tai žmonija visada buvo pririšta prie elektros lizdo ir iš jo gyveno. O dabar jie sukūrė tokių baterijų liniją, su kuriomis žmogus gali laisvai keliauti po pasaulį.
Atsakymas: Šiais laikais, žinoma, labai daug reiškia, kad žmogus yra laisvas nuo elektros lizdo vietos. Tačiau kas toliau?
Nemanau, kad šis atradimas išlaisvins žmoniją. Tiesiog pavergs kitu būdu. Viskas krypsta į tai, kad parodytų žmogui, jog laimė ne baterijoje.
Juk matome, kad žmonija netampa laimingesnė. Priešingai, kuo daugiau žaislų, įrangos ir kitų daiktų turi, tuo labiau ji savo gyvenime painiojasi.
Klausimas: Jūs visada pabrėžiate, kad joks išradimas žemiškame lygmenyje jums nieko nereiškia?
Atsakymas: Tai nieko neduos. Visiškai!
Bet tai paskatins žmoniją suvokti blogį. Viskas, ką mes sugalvojame, tariamai savo egoizmo labui, vis tiek galiausiai veda mus prie blogio ir to blogio suvokimo.
Komentaras: Kitaip tariant, jei žmonija sustos, nieko neišradinės…
Atsakymas: Negalime sustoti, nes tas pats egoizmas verčia mus progresuoti, kad suprastume, jog mums nelieka nieko kito, kaip tik ištaisyti būtent ego.
Klausimas: O kodėl žmonija visą laiką išranda vis daugiau ir daugiau?
Atsakymas: Ji nori pasiekti ramų, gerą gyvenimą. Bet galiausiai gaunasi priešingai.
Komentaras: Iš tiesų: branduolinė energija taikiems tikslams ir čia pat branduolinė energija, kuri viską naikina.
Atsakymas: Taip, ir šitaip visur. Žmogus negali išrasti ko nors gero. Nieko!
Klausimas: Kokį išradimą jūs pavadintumėte amžinu, naudingu žmonijai ir tam, kad ji vis dėlto pasiektų laimę?
Atsakymas: Blogos žmogaus prigimties ištaisymas – tik tai. Nieko kito nėra.
Komentaras: Tačiau žmogus pirmiausiai turi suvokti, kad jo prigimtis bloga.
Atsakymas: Tai ir verčia galiausiai jį tą suvokti. Pasaulis yra tokios būsenos, kad jau nebežino, ką su savimi daryti.
Kažkada galvojome, kad mus išgelbės socializmas, komunizmas arba kapitalizmas, ar dar kažkas: kokia nors laisvė, liberalumas ir kita. Bet viskas labai greitai pasiekia blogio suvokimą.
Komentaras: Jūs sakėte, kad anksčiau žmonijos vystymasis vyko kaip linijinis egoizmo vystymasis: toliau bus geriau, paskui ateis komunizmas. O dabar egoizmas tarsi užsidarė.
Mes visi tapome susiję kaip vienas kaimas, ir vis tiek tęsiasi visi tie patys tyrinėjimai, žmonija nesuvokia savo prigimties blogio.
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tokią būseną, kai žmonija pasakys: „Geriau būtume to neišradę!“ Dėl atomo ji jau dabar gali taip pasakyti. Ir tą patį pasakys apie visa kita.
O kuo blogai buvo olose? Visiškai niekuo. Kai žmonės žino, ką turi, supranta, kad to jiems pakanka.
Klausimas: Kitaip tariant, susispaudę tarpusavy, prie laužo žmonės buvo laimingesni už tuos, kurie šiandien bėgioja su elektros baterija?
Atsakymas: Žinoma! Be jokios abejonės. Ten buvo daugiau galimybių būti laimingam.
Na, ką padarysi. Apie tai pasakyta, kad „dauginantis žinias didina kančią“.
Klausimas: Jūs manote, kad ši patarlė ir šiandien aktuali?
Atsakymas: Ir net labai!
Klausimas: Nedauginti žinių mes negalime. Egoizmas mus varo.
Atsakymas: Negalime. Mes negalime nedauginti nei žinių, nei turto. Egoizmas visada mus stums to link.
Tikslas – atvesti mus prie blogio suvokimo, kad jis yra būtent mūsų prigimtyje, nes mes manome, kad tobulinti reikia būtent pasaulį, kuriame gyvename. O jo patobulinti nepavyks, reikia pakilti virš jo.
Klausimas: Kitaip tariant, keisti patiems save. Mes vis dėlto tai pasieksime šiame gyvenime? Norėtųsi įsitikinti jūsų žodžių teisumu…
Atsakymas: Netikiu, kad tai įvyks taip greitai. Bet manęs asmeniškai tai nejaudina. Koks skirtumas, kada tai atsitiks? Kad ir kokių būsenų būsime, vis tiek tai įvyks su mumis visais.
#256885

Iš 2019 m. spalio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Ar aš laisvas?

Gyvenimo programa I dalis

Klausimas. Inžinierius-programuotojas Stivenas Vozniakas, sukūręs kartu su Stivu Džobsu imperiją „Apple“, atsakydamas į klausimą, „Ar tapo žmogus laimingesnis, išradus asmeninį kompiuterį?“, pasakė: „Tai labai sudėtingas klausimas.
Kažkada maniau, kad jei padarysime žmonių gyvenimą lengvesnį, tai jiems atneš laimę. Jie mažiau dirbs. Tačiau jie pradėjo daugiau dirbti, – dabar šeimą turi išlaikyti du žmonės, o ne vienas. Aš manau, jei mus palyginsime su pirmykščiais žmonėmis pagal laimės lygį, bus lygiai tas pats.
Kažkada mes su Stivu Džobsu svajojome sukurti lengviklį, kuris leistų akliems žmonėms matyti. Bet dabar, kai aš užeinu į metro ir matau, kad visi sėdi, įnikę į savo telefonus, – suprantu, kad mes padarėme visus matančius žmones aklais“.
Jūs sutinkate su tuo, kad mes – nematanti žmonija?
Atsakymas. Mums dar teks suvokti, kad visos elektronikos naujovės skirtos tik tam, kad apribotų mūsų jausmų, pasaulio, gyvenimo prasmės suvokimą.
Aš žiūriu į ekraniuką, telpantį delne, ir man niekas daugiau neegzistuoja. Per jį aš tarsi susijungiu su pasauliu. O su kuo aš jungiuosi iš tikrųjų? – Su kažkokiu biuru, tarpininku, kuris stumia man viską, ko nori. Todėl žmogus tapo ne laisvas, o labiau priklausomas. Mes tampame vis didesniais vergais.
Be to, dėl elektronikos ir viso kito dingsta daug įprastinių profesijų. O profesija – tai ne tik tai, kas suteikia žmonėms galimybę užsidirbti, svarbiausia profesijoje, kad žmogus jaučiasi tinkamas egzistuoti kartu su kitais. Profesija – tai žmonių bendravimo metodas: aš – siuvėjas, tu – batsiuvys, gydytojas, juristas ir taip toliau, – nesvarbu kas ir kaip, bet mes bendraujame, mes reikalingi vienas kitam.
O jei būsime nereikalingi vienas kitam ir įniksime tik į mobiliuosius, tai lygiai tas pats, kaip skirtume injekciją arba tabletę, žmonės užmigtų ir jiems galvoje suktųsi visokie filmai, arba apskritai pašalintume juos iš gyvenimo.
Klausimas. Kokį scenarijų paruošė Aukštesnioji jėga?
Atsakymas. Šis scenarijus labai paprastas, – jis vadinamas „blogio suvokimas“.
Mes privalome įsisąmoninti mūsų egoistinio vystymosi blogį ir suvokti, kad jis veda mus į aklavietę, ir mes privalome jo atsikratyti: išsiplėšti iš jo, lėkti pašėlusiai šalin ir kuo toliau. Aš tikiuosi, kad kada nors mes tai atliksime.
O kol kas bandome tai paaiškinti žmonėms. Bet kiek jie klauso – tai dar klausimas. Tačiau šen bei ten jau pradeda skverbtis pirmieji ūgliai.
Klausimas. Kitaip tariant, vystysime technologijas ir toliau, kad suprastume, kad jos niekur mūsų nenuves?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Jos tam ir vystosi?
Atsakymas. Ne. Vystymasis turi būti vidinis. O išorinis – visiškai nebūtinas.
Bet jei mes viduje nesivystome, tai išorinis elektronikos vystymasis rodo tuštumą ir vis tiek atves mus į pradžią.

Iš 2017 m. spalio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Gyvenimo programa, I dalis

To dar nebuvo