Kuo labiau vystomės, tuo griežčiau gamta reikalauja iš mūsų išlaikyti balansą tarp gavimo ir davimo. Tačiau mes nesugebame subalansuoti šių jėgų, ir todėl, kuo labiau vystomės, tuo labiau kenčiame.
Tai ne piktųjų jėgų sukilimas prieš mus, bet vis labiau augantis disbalansas tarp gavimo ir davimo jėgų. Noras gauti, noras patirti malonumą nuolat auga, bet tai nekompensuojama, neištaisoma noru duoti.
Todėl gamta tarytum „baudžia“ mus. Nors tai nėra primityvi sistema, kurioje nedelsiant sulauktume bausmės ir suprastume, kas vyksta, kaip kad įkišę ranką į ugnį ir nudegę kitą kartą jau pasisaugosime. Gamtos sistema begalinė ir labai sudėtinga, todėl kur nors pajutę negatyvią reakciją mes tiksliai nežinome, iš kur ji kyla ir kodėl. Pasirodo, mums ne taip jau lengva mokytis. Iki šiol žmonija nesuvokia, kad egoizmas jai kenkia ir yra visų pasaulio nelaimių priežastis. Mes nekaltiname savo egoizmo, kuris visą laiką auga ir valdo mus, versdamas vien gauti ir gauti tik sau bet kokiais būdais. Nesugebame to suprasti ir kiekvienas galvojame, kad viskas su manimi tvarkoje.
Žmonija neįžvelgia, kad jos noras patirti malonumą gali būti blogio jėga. Juolab kad egoizmas atlieka progreso variklio vaidmenį ir be jo neįmanoma – juk negrįšime gyventi atgal į urvus. Todėl mums belieka tik vystyti savo egoistinį norą, stengiantis jį pripildyti kuo įvairiausių malonumų, kurių jis nuolat reikalauja.
O pastaruoju metu netgi bėgame prieš traukinį ir patys užkūrinėjame savyje vartotojiškus norus, kad tik daugiau parduotume ir kad mūsų egoizmas laimėtų. Mūsų kartai būdinga tai, kad mes nebegaminame tik tokių produktų, kurie reikalingi gyvenimui, o visokiais būdais ieškome kažko naujo, siekdami patenkinti savo nepasotinamo egoizmo kaprizus.
Už tai gamta mus ir baudžia, kad naudojamės savo perdėtu, nevaldomu noru gauti, reikalaujančiu visiškai nereikalingų gyvenimui dalykų. Noras gauti – tai gamtos sukurta savybė, vadinasi, naudojame gamtą neteisingai. Užuot padėję gamtos sistemai pasiekti harmoniją, mes naudojame norą savo įgeidžiams ir griauname gamtos pusiausvyrą.
Mes iškreipiame sistemą tuo, kad vietoje teisingo balanso tarp gavimo ir davimo jėgų sukuriame nukrypimus tai į vieną, tai į kitą pusę. Ir dėl to iš gamtos iššoka visokie kenkėjai. Neteisingai elgdamiesi vienas su kitu, patys atveriame jiems duris.
Iš kur staiga atsirado koronavirusas ir iš kur atsiras kiti virusai? Tik iš neteisingo, egoistinio ryšio tarp visų visuomenės dalių.
Kadangi esame ant aukščiausios gamtos laiptų pakopos, tai savo iškreiptais santykiais sukeliame iškreipimus žemesnėse jos grandyse: gyvūninėje, augalijos ir netgi negyvojoje gamtoje. Matome, kaip negyvajame lygmenyje visas Žemės rutulys sproginėja nuo kataklizmų: taifūnų, atgijusių vulkanų, globalaus atšilimo, po kurio gali ištikti atšalimas.
Iškreipimai augalijos lygmenyje atves prie to, kad neturėsime ką valgyti. O gyvūnijos lygmenyje jau dabar atsiranda nauji virusai ir jų gali būti tūkstančiai. Mūsų dar laukia skėrių antpuoliai kaip Egipto bausmėse.
Ir visas šias bausmes kuriame savo rankomis, tuo, kad būdami egoistai elgiamės vieni su kitais iškreipta forma. Tokiais santykiais žemesniuose gamtos lygmenyse pagimdome įvairius išsigimusius reiškinius, kurie tarsi vėžiniai dariniai sunaikina visus mūsų darbų rezultatus.
Esant tokioms aplinkybėms koronavirusas tai – ištaisymas, kompensuojantis tuos iškraipymus, kuriuos savo tarpusavio santykiais sukuriame dvasiniame lygmenyje. Mūsų santykių sukeltas disbalansas žemesniajame lygmenyje verčia mus keistis taisymosi linkme.
Dėl koronaviruso mes jau gaminame mažiau prekių, mažiau keliaujame, mažiau linksminamės. Žmonija apsiramino ir apvaldė savo sprogstantį egoizmą, kuris naikina visą žemės rutulį.
Jei epidemija augs, tai pasaulis visai nurims: užuot skraidę iš vieno pasaulio galo į kitą, visi sėdės namuose, liausis užsiiminėję visokiomis kvailystėmis. Vakar „Žinios“ rodė visiškai tuščią oro uostą.
Ir tai – išsitaisymas, juk kam žmonėms kur nors lakstyti? Dabar jie turės laiko pagalvoti, kam jiems visa tai. Ir staiga išsigąs – ką gi mes darėme? Kodėl mes važinėjome neaišku kur ir eikvojome pinigus, kuriuos reikėjo užsidirbti papildomais krūviais?
Dabar galime ramiai pasėdėti ir pagalvoti. Ir tikrai yra apie ką pamąstyti. Galime bendrauti tarpusavyje, padaryti kokį naudingą darbą. Kokia nauda žiūrėti į kažkokius akmenis Romoje ar Paryžiuje? Geriau žiūrėsiu į savo draugus, kaimynus, šeimos narius. Pagaliau pamatysiu savo vaikus, nes jau pamiršau, kaip jie atrodo ir kuo vardu.
Paklausiu sūnaus: „Kaip reikalai mokykloje?“ O jis atsakys: „Tėti, mes jau seniai neiname į mokyklą, o mokomės internetu. (Italijoje dėl epidemijos uždarė mokyklas ir darželius, visi sėdi namie.) Taigi turėsime truputį laiko pabendrauti, pažinti vienas kitą.
Vadinasi, tai – išsitaisymas. Žmonijai naudinga sustoti ir pajausti savo bejėgiškumą, negebėjimą viską valdyti. Matome, kad per akimirką galima mus sustabdyti ir bet ką su mumis padaryti.
O jei rytoj virusas atsiras žemės ūkyje, ką tada valgysime? Yra apie ką pamąstyti, užuot žudžius vienas kitą ir žaidus politinius žaidimus. Nelabai įsižaisi su egoizmu, jei nėra ką valgyti. Štai tada, pamynę kiekvienas savo puikybę, pradėsime galvoti apie gyvenimą, o ne apie viso pasaulio valdymą.
#261260

Daugiau šia tema skaitykite:

Skiepai nuo Koronaviruso

Nereikia melsti lietaus

Sistema valdo mus ar mes valdome sistemą?

Koronavirusas išplito jau daugiau nei šimte šalių, ir tai rodo, kaip stipriai esame priklausomi vienas nuo kito. Mes aiškinamės, kaip šie virusai yra perduodami vienas kitam per skrydžius, fizinį kontaktą ir pan.
Bet iš tiesų jie plinta ne taip, o per mūsų mintis. Juk esame susieti į vieną lauką, ir jei aš apie tave blogai galvoju, tai savo mintimis žadinu tavo mintis, kurios tavyje sukelia visokias apraiškas ir pasekmes.
Šis reiškinys žinomas žmonėms, užsiimantiems tarptautiniu saugumu. Kabalos mokslas aiškina, kad mūsų mintys turi tiek didžiausią griaunančią galią, tiek pačią geriausią iš visų gamtos jėgų. Deja, kol kas naudojamės tik destruktyviomis mintimis.
Todėl jokios prevencinės priemonės prieš koronavirusus ir naujų vaistų išradimas mums nepadės. Jeigu ne šis, atsiras kitas virusas. Turime pagaliau suprasti, kad reikia gydyti santykius tarp žmonių. Jei mūsų santykiai ir mintys taps geri, neprasimuš joks virusas.
Negera mintis apie kitus, nesantaika, įsiskverbia į žmogaus kūną ir pasireiškia kaip liga. Tokia liga yra pačiame aukščiausiame lygmenyje, ir nuo jos mes nepajėgūs apsiginti, nes neturime galios mintims. Mes nežinome, kas ir apie ką galvoja, ir negalime kontroliuoti net savo pačių minčių.
Todėl tai yra didelė problema. Reikia žmogų mokyti, kaip valdyti savo mintis, kad jos būtų visiems linkinčios gero. Tik taip galime nugalėti visus virusus. Ir tokiam ištaisymui mums reikalingas kabalos mokslas, kito būdo nėra.
Juk egoistinė žmogaus prigimtis verčia galvoti tik apie save. Todėl norint išmokyti žmogų galvoti apie kitus, reikalingas ypatingas mokslas, unikali metodika, darbas grupėje. Atrodo taip paprasta, bet tai visiškai priešinga žmogaus prigimčiai.
Kai pradėsime save keisti, pamatysime, kad mūsų atžvilgiu keičiasi visas pasaulis. Pradėsime jausti, kad aplink mus yra ypatinga galia, vadinama „Aukštesniąja Šviesa“, kuri veikia ir tvarko visą pasaulį pačiu geriausiu būdu. Jei įeiname į šios jėgos vidų ir gyvename joje, tada mums nebaisūs jokie koronavirusai ir kitos ligos.
Ne taip seniai Tel Avive surengėme didelį tarptautinį kabalos kongresą. Kiekvieną dieną tvyrojo pavojus, kad Sveikatos apsaugos ministerija uždraus šį renginį. Juk tai didžiulis susibūrimas, daugiau nei penki tūkstančiai žmonių dideliame mieste, kurie sėdi kartu, glėbesčiuojasi, valgo prie vieno stalo, kvėpuoja tuo pačiu oru, tris dienas būna toje pačioje patalpoje. Visas oras pripildytas skirtingų virusų, bet nė vienas niekuo neužsikrėtė.
Visa tai todėl, kad savo susivienijimu mes padarėme skiepus, dezinfekciją – pačius teisingiausius ir veiksmingiausius. Tai žmonijai gali būti pavyzdžiu, kaip vienybės galia viską valo, tvarko ir viską pašventina.
Dėl to, kad norime susivienyti vienoje mintyje, siekdami vieno tikslo, sukuriame jėgos lauką, kiekvienas savo mintimis. Mintis – tai jėga. Sujungdami visas mūsų jėgas, sukuriame jėgos lauką, patį aukščiausią iš visų pasaulyje egzistuojančių laukų, fizinių arba biologinių.
Jei sukuriame šį lauką aukščiau savęs ir norime, kad jis mus sujungtų, jei norime visi susijungti su šiuo lauku ir tapti kaip vienas žmogus su viena širdimi, visi kaip draugai ir broliai, tada niekas negalės mums pakenkti.
Taip yra todėl, kad žmogaus mintis – tai pats didžiausias poveikis, kokį tik jis pajėgus padaryti. Todėl ji naikina visus virusus, esančius žemesniuose nei žmogus lygmenyse: negyvajame, augaliniame ir gyvūnininiame. Šis laukas spinduliuoja meilę ir vienybę, kurios kartu sukuria visuotinę teigiamą jėgą, naikinančią visus neigiamus veiksnius.
Todėl nėra ko bijoti. Žmogus gali išgerti nuodų, bet jei jis yra teisingame ryšyje su dvasiniu lauku, niekas negali jam pakenkti. Žmonės gali apsisaugoti tuo, kad bus pozityviai susijungę su mumis, ir tada jie nuolat gaus antivirusinę programą, kuri apsaugos juos nuo ligų. Linkiu visiems geros sveikatos!
#261164