Klausimas: Studijuojant kabalą patiriamos tokios būsenos kaip pakilimai ir kritimai. Sakoma, kad kabalistai džiaugiasi nuopuoliais. Kodėl?
Atsakymas: Iš patirties, po praktikos ir įgyto kabalistinio stažo kabalistas ima suprasti, kad jo nuopuoliai būna prieš kitą didelį pakilimą. Todėl jis džiaugiasi nuopuoliu taip, kaip ir pakilimu. Jis supranta, kad be to neįmanoma. Juk nuopuolis – tai tiesiog dar didesnio noro (kuris vėliau bus pripildytas) atskleidimas.
Klausimas: Kabaloje dar yra sakoma, kad pats darbas turi teikti džiaugsmą, ir taip galima pasitikrinti. Žmogus patiria džiaugsmą ne dėl būsimos būsenos, ne dėl naudos, kurią iš kur nors gaus, o būtent dėl paties darbo?
Atsakymas: Taip. Ten, kur esu, turiu gyventi ne ateitimi, o dabartimi. Jei dabar taip pat esu susijęs su Kūrėju, draugais, ir atlieku savo užduotį realizuodamas kūrimo tikslą, tai tuomet dabar esu nuostabios būsenos ir nieko daugiau nenoriu.
Jei kas akimirką jaučiuosi esąs absoliučiai geros būsenos, vadinasi iš tikrųjų esu teisingame kelyje.

#276068

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilimas galimas tik iš nuopuolio

Dvasinio pakilimo šaltinis

Mūsų pasaulis – pakilimo taškas

Mums reikia nuolatos kreipti dėmesį į kritimus. Jokiu būdu nereikia sėdėti juose ir verkti, bet labai rimtai, blaiviai žvelgti į juos suprantant, dėkojant už tai, kad Kūrėjas atskleidė juos savo šviesa.
Iš tikrųjų tai ne kritimas, taip atskleidžiama dar viena, kita neištaisyta vieta, kurią man duoda ir taip suteikia galimybę ištaisyti bendrą indą.
Čia turiu tiksliai susijungti su savo draugais, ir taip kiekvienas iš mūsų atskleidžia asmenines, o paskui bendras būsenas, kai drauge jausime nuopuolius ir pakilimus, įvairiausius šuolius ir kartu juos taisysime.
Jausdami asmeninius ar bendrus nuopuolius, turime iš karto siekti centro, dešimtuko, ir būtinai mėginti laikytis kits už kito. Tik dar labiau susitelkę tarpusavyje, galėsime ištaisyti šiuos nuopuolius, šią tamsą, šiuos nesusipratimus.
Visi jie ištaisomi vienu vieninteliu judėjimų – į vienybę. Daugiau nieko! Tai gali būti įvairiausi nesusiderinimai, nepatogumai, rietenos, nesusipratimai, nutolimas vieni nuo kitų – asmeniniai ar bendri – nesvarbu kas. Visa tai kyla dėl to, kad mūsų vienybė nepakankama, ir todėl galime jas ištaisyti tik drauge susivieniję.
Vos tik imame siekti vienybės, mums tučtuojau reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis „suklijuotų“ mus, nes be Jo neįstengsime susivienyti, neturime kitų „klijų“, kurie sulipdytų mus vienas prie kito.
Pirmiausia mums reikia apriboti kiekvieno egoizmą, kad juo nesinaudotume, paskui kiekvieno egoizmui ekranas ir atspindėta Šviesa, nukreipta viena į kitą ir paskui į Kūrėją. Visa tai turime gauti iš aukščiau.
Kaip Kūrėjas atskleidžia mumyse dabar kitą mūsų sudužimo lygmenį, taip Jis turi jį ištaisyti. O mes turime tik tiksliai susieti tai su Juo. Kaip paprastai sugedusį daiktą nešame į taisyklą, kur jį sutaisys, suklijuos, ištaisys – toks ir yra mūsų darbas: nurodyti Meistrą, kuris visa tai atliks.
Kūrėjas nori, kad pripažintume Jame Meistrą iš didžiosios raidės.
#251262

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks mūsų taisymasis?

Perėjimas į kitą matavimą

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės