Prisilietimas prie amžinybės

Dvasinis darbas, Kabala

Kabalos mokslas paslėptas nuo mūsų pojūčių ir proto, jis priklauso kitam išmatavimui, todėl negalime jo suvokti ir betarpiškai tyrinėti.
Bet skirtingai nei gyvūnai, kurie negeba suvokti žmogaus sukurtos muzikos, mes turime vaizduotę, pradinius duomenis (tašką širdyje) ir todėl išgirdę apie kabalą galime imti ją studijuoti ir tokiu būdu keistis.
Tai pats svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Ir neturi reikšmės, kiek žmogus pažengs studijuodamas šį mokslą, kiek supras.
Užsiėmimas tuo, kas amžina, kas yra aukščiau mūsų pasaulio, aukščiau mūsų nesąmoningos būsenos, siekis išeiti iš šios būsenos savaime yra didis ir amžinas užsiėmimas.
Nė viena akimirka studijuojant kabalą, kai nori pakilti, atskleisti tikrąjį gyvenimą, išeiti iš nesąmoningos būsenos, neišnyksta ir yra įskaitoma kaip tavo pastangas.
Parašyta, kad po kūno mirties sielos klausia tik dviejų dalykų: „Ar studijavai kabalą? Ar laukei išgelbėjimo?“. „Ar studijavai kabalą?“ –  ar stengeisi pritraukti grąžinančią į Šaltinį Šviesą? „Ar laukei išgelbėjimo?“ – ar laukei, kad Šviesa atliks šį darbą, ar siekei tapti „duodančiu“?
Jeigu žmogus nors šiek tiek įsiklauso į kabalos mokslą ir jo mokosi, jis skatina vystytis visas sielas, kurios jį supa bendroje sielų sistemoje „Adomas“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!“

„Klausimai kelyje – 5“

„Pakilti iki Kūrėjo lygio (video įrašas)“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.