Tikros meilės artimui paslaptis

Dvasinis darbas

Klausimas: Kokia tokios meilės draugams, apie kurią kalba kabalos mokslas, paslaptis? Juk visas pasaulis kalba, kad reikia mylėti vieni kitus, nors vis tiek vieni kitų nekenčia?
Atsakymas: Paslaptis ta, kad žmogus teisingai dirbdamas kabalistų grupėje ima atskleisti sau tiesą: jog jis nemyli artimo – jis jo nekenčia.
Anksčiau jis kalbėjo, kad visus myli ir iš tikrųjų tuo tikėjo. O dabar atskleidžia, jog jis labiau už viską nekenčia žmonių, ir, jeigu galėtų, sunaikintų visus aplink. Tai jau blogio įsisąmoninimas – didelis žingsnis taisymosi kelyje.
Toks įsisąmoninimas nevyksta pats savaime, jis yra mokymosi ir savityros rezultatas. Žmogus tiria savybes, su kuriomis sukurtas – tas pačias, apie kurias pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą“.
Reikia pridėti nemažai pastangų, kad suprastume, kokiame pasaulyje esame. O tai jau tramplinas šuoliui į viršų.
Kai suprantu, su kokiomis savybėmis esu sukurtas, man telieka pasiskųsti ir paprašyti „sukūrusio mane Meistro“ mane ištaisyti.
Kūrėjas neslepia, kad jis tikslingai sukūrė mus tokius, idant mes įsisąmonintume savo blogį. Ir pradžioje žmogus supranta, kad jis asmeniškai kenčia dėl savo neapykantos kitiems ir daug netenka.
Jį apima baimė dėl to, kas su juo atsitiks šiame ir būsimame pasaulyje.
Bet pamažu, veikiant taisančiai Šviesai, žmogus ima suprasti, kokia brangi pati davimo savybė, juk ji suteikia žmogui laisvę.
Labiau už materialųjį pasaulį jis ima vertinti dvasinį pasaulį. Jis trokšta tapti duodančiuoju, mylinčiuoju, išeiti iš savo egoizmo – palikti šį kalėjimą!
Šito žmogus kol kas nori dėl savęs, kad jam taptų geriau, bet jis bent jau trokšta išsilaisvinti iš savo egoistinio noro.
Su šiuo tikslu žmogus vienijasi su kitais, ir priklausomai nuo šio tikslo, jie jau nebesivadina egoistų sambūriu, jie – kabalistai.
Ir kartu atskleidžia, jog yra bejėgiai kažką pakeisti – jiems reikia trečio komponento, Aukštesnės jėgos, Kūrėjo, taisančios Šviesos.
Šviesos siūbuoja juos it valtį audringoje jūroje, o visa ši grupė taip susivienija, kad reaguoja drauge, sinchroniškai, veikia tarpusavyje bendroje harmonijoje (teigiamoje arba neigiamoje).
Šviesa žymiai stipriau pradeda veikti kiekvieną, juk jos veikimas grupėje didėja lyg praeitų pro stiprintuvą.
Taip jie suvokia, kad be Kūrėjo, be taisančios Šviesos neišsivers. Ir tada visa ši grupė pasiruošusi susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, idant atskleistų savyje Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Priešingybių vienybė“

„Krizė visus išpraus“

„Klausimai kelyje – 2“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.