„Zohar“ kalba gali viską

Knyga „Zohar“, Laidavimas

Parašyta, kad „Zohar“ kalba gali viską. Ką tai reiškia?
Mes priklausome sistemai, kurioje formuojame indą (kli),  atskleidžiantį mums Kūrėją. Tai kabalos mokslo ir viso mūsų egzistavimo tikslas.
Ši sistema susideda iš sielų, kurios atsiskyrė viena nuo kitos, sudužusios aukštesniame lygyje.
Ir dabar tarp taškų širdyse, erdvėje tarp mūsų, formuojame indą dvasiniam suvokimui.
Tam ir turi būti skirti mūsų ketinimai: ar mums užtenka galios susivienyti, kad šis indas pasidarytų panašus į Šviesą, taptų davimo indu?
Kai tik jis bent kiek taps panašus į Šviesą, Ji atsiskleis, paklusdama savybių panašumo dėsniui.
Visi mūsų susitikimai ir kongresai, visas mūsų darbas skirtas tam, kad suformuotume šį bendrą davimo indą. Jį kuriant, egzistuoja vienas labai įdomus reiškinys.
Suprantama, kad kiekvienas iš mūsų privalo galvoti apie tarpusavio ryšį, apie partnerystę, apie laidavimą, susiliejimą „kaip vienas žmogus su viena širdimi“ – sąlygas sukurti šiam indui ir atskleisti jame Kūrėją, juk kitaip Jis neatsiskleis.
Bet gali būti ir taip, kad aš dirbu labai daug, o kiti stabdo šio bendro indo kūrimą, nepakankamai stengdamiesi – todėl viskas sustoja.
Galbūt atlikau didžiulį darbą, ir indas jau pasiekė savo galią, bet aš nejaučiu šios būsenos, šių pastangų rezultato.
Juk čia, bendrame sielos inde, viskas priklauso nuo visų. Tai ir yra laidavimas – kai kiekvienas atsakingas už visus tiek blogąja, tiek gerąja prasme.
Gerąja prasme – visi gali vienas kitą paremti, paskatinti ir padėti darbe, ir tai vadinasi teigiamu laidavimu.
Neigiamas laidavimas – toks, kai kiekvienas veikia likusiuosius savo tingumu, apsileidimu – kiti taip pat nebejaučia reikiamo noro pasistūmėti, nebesuvokia Tikslo. Visi mes tarpusavyje susiję, norime to ar ne, juk sistema jau suformuota pradinėje būsenoje (alef) Begalybėje.
Kaip ten bebūtų, kaip sako kabalistai, „Zohar“ kalba gali viską. Visi mūsų poslinkiai fiksuojami ir lieka sistemoje.
Ir net jei tai neatsiskleidžia, dvasiniame pasaulyje niekas neišnyksta, jokios mūsų pastangos nedingsta, viskas išsaugoma.
Kai tik bendras mūsų indas bus paruoštas ir taps bent truputį panašus į Šviesą (davimo savybę) – Šviesa atsiskleis.
Kalbama apie draugus, apie jų vienybę dėl bendro indo, skirto dvasingumui pajusti.
Todėl skaityti knygą „Zohar“ reikia suvokiant, jog viskas formuojasi ryšyje tarp mūsų, ir kiekvienas privalo rūpintis savo draugu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ viską atliks“

„Kaip suklijuoti sudužusį indą“

„Deguonies čiaupas – kiekvieno žmogaus rankose!“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.