Nė neįtarėme, kokia jėga esame

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Neseniai vyko kongresas, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, trokštančių susivienyti, – ko jiems trūko, kad peršoktų ant aukštesnio dvasinio laiptelio?
Atsakymas: Sužinojome, kad visame pasaulyje kartu su mumis mokosi labai daug žmonių, apie kuriuos nė nežinojome. Tačiau reikia kalbėti ne tik apie kiekybę – būtina sukurti teisingą ir stiprų tarpusavio ryšį. Kiekvienas vienybę kol kas įsivaizduoja savaip, tačiau jai jau paklotas geras ir stiprus pagrindas.
Dabar viskas priklausys nuo to, kaip kiekvienas sugebės suprasti ir pajusti, kad:
1) Kūrėjas sukūrė vieną vienintelį bendrą norą,
2) Tyčia padaryta, kad mes, šio bendro noro dalys, jaustumės ne susiję į vieną nedalomą visumą (Begalybės Malchut), o kaip sudaužyta Malchut, kai netgi nejaučiame savo sielos ir gyvename įsivaizduojamoje tikrovėje.
Juk visa realybė – dvasinė. O mes kol kas esame nesąmoningos būsenos, ir būtent šį dvasinio sąmoningumo trūkumą suvokiame kaip mūsų pasaulį ir  mus pačius jame.
Turime suprasti, kad visa, ką dabar matome, – tik rūkas, mūsų bendra fantazija, ir reikia stengtis grįžti į tikrąją realybę.
O tikroji realybė pagrįsta mūsų noru pajusti vienybę, visų susiliejimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Siela kitoje kompiuterio ekrano pusėje“

„Laikas dovanoti ir laikas gauti“

„Dvasingumo imitatorius“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.