Žvelgiant į gyvenimo knygą

Dvasinis darbas

Kūrėjas mus sukūrė kartu su noru mėgautis, ir pripildymas, kurį jaučiame (arba jo viduje – egoistiškai, arba kituose – dėl davimo) – vadinamas mūsų gyvenimu, arba, tiksliau sakant, „mūsų gyvenimo knyga“. Ir ją būtina nuolat atnaujinti.
Ši „Knyga“ atnaujinama pagal mumyse esančius informacinius duomenis (rešimot). Jei jie atsiskleidžia patys, natūraliu būdu, sakoma, jog vystomės „savo laiku“ (beito).
Jei mes patys pažadiname jėgą, kuri skatina greičiau atsiskleisti naujus įvykius (rešimot) – gyvenimo keliu judame „greitindami laiką“ (achišena).
Jei norime ko nors pasiekti tiek materialiajame gyvenime, tiek dvasiniame vystymosi kelyje, – turime kuo greičiau atskleisti  įvykius (rešimot).
Dvasinis vystymasis prasideda, kai mumyse prabunda „taškas širdyje“, dvasinis rešimot.
Palaipsniui žmogus nuo natūralaus rešimot vystymosi pereina prie tokio, kai pats, padedant išorinei jėgai (aplinkos įtakai), ima greitinti šį vystymąsi. Taip jis pereina į „achišena“ – Šviesos kelią.
Mes neatverčiame „naujos knygos“, ji apima visą Begalybės pasaulį – norą, pripildytą begalinės Šviesos.
Viskas priklauso tik nuo to, kaip sparčiai mes tą „gyvenimo knygą“ skaitome – kiek giliai atskleidžiame begalinės realybės rešimot.
Aš tampu jos „autoriumi“, juk norint ją atversti, reikia šį „gyvenimo pasakojimą“ parašyti savo širdyje, t.y. savo noruose.
„Pasakoti“ – reiškia atskleisti. Todėl aš supančios Šviesos reikalauju, kad manyje žadintų vis naujus rešimot, ir pats judu tikslo link.
Ir  Šviesoje matau vystymąsi, o ne priverstinius žingsnius tamsoje, neturint pasirinkimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kiekvieną dieną – naujas dangus ir nauja žemė“

„Kiekvienas turi tappti kūrinio autoriumi“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.