Pirmasis žingsnis Begalybės link

Dvasinis darbas

Klausimas: Kokie požymiai liudija, kad mes jau pasiekėme pirmąją dvasinę pakopą?
Atsakymas: Pirmojoje dvasinėje pakopoje mes jau jaučiame būtinybę susivienyti, mums atsiveria visų sielų ryšio sistema – visus mus siejanti į tarpusavio davimo ir meilės jėgų tinklą.
Šis tinklas užpildytas aukščiausia visuotine jėga – Kūrėju.
Kuo labiau mes pasiruošę susitapatinti su Šviesa, tuo labiau mūsų sielos, veikiamos Jos, susivienija, jausdamos, kaip Ji sklinda per mus.
Sielos savo savybėmis vis labiau supanašėja su Šviesa, nebesudarydamos jokių kliūčių (pasipriešinimo) Jos kelyje, ir Ji laisvai sklinda nuo sielos prie sielos.
Šviesa tampa vientisa, kaip Begalybės pasaulyje. Jai nereikia daryti jokių judesių, veiksmų, kad pereitų iš vienos vietos į kitą – Ji tiesiog visiškai tolygiai užpildo visą tinklą.
Tas pats tinklas egzistuoja tiek pirmoje, tiek paskutinėje dvasinėje pakopoje.
Tačiau kuo pakopa aukštesnė, tuo labiau joje atsiskleidžia tarpusavio ryšys, vis labiau pripildytas Šviesos – nes lieka vis mažiau skirtumų tarp sielų ir Šviesos, kurioje jos esti.
Tai reiškia, kad sielos vis labiau atveria Kūrėją, užpildantį erdvę tarp jų.
Tai mums atsiskleidžia net pirmojoje dvasinėje pakopoje – taip pat, kaip žmogus mūsų pasaulyje gimsta su žemiškais jutimo organais, – turėdamas regėjimą, klausą, skonio pojūtį, uoslę bei lytėjimą, jis jau kažkiek jaučia šį pasaulį.
Jis dar nežino, kaip savo pojūčius padaryti veiksmingus, tačiau jau šiek tiek orientuojasi. Tas pat ir pirmojoje dvasinėje pakopoje.
Žinoma, pakilę į pirmąją pakopą, mes egzistuojame ir šiame pasaulyje – savo fiziniame kūne, ir savo sieloje – dvasiniame pasaulyje.
Dvasinis pasaulis – amžinas, būdamas jame, aš nebejaučiu fizinio kūno būtinybės. Galiu būti ir be jo – vien tik aukštesniojo pasaulio pojūčiuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukštesnioji pakopa neklysta

Būsimas pasaulis – kitą akimirką

Dėl visko kalti purvini akiniai 

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.