Pliekiant visatos egoizmo botagui

Dvasinis darbas, Grupė

Iš 2 pamokos Maskvoje

Klausimas: Kodėl mes turime dirbti su savimi būtent grupėje? Kodėl negalime dirbti su savimi sąveikaudami su išoriniu pasauliu?
Atsakymas: Dirbti tarpusavyje grupėje, o ne su išoriniu pasauliu, turime todėl, kad, visų pirma, taip siūlo kabalistai. Kodėl jie siūlo būtent tai? Todėl, kad mes su jumis turime sudaryti tokį bendrą norą, kuris savybėmis bus panašus į Kūrėjo. Tada galėsime Jį atskleisti.
Jeigu prieisiu prie žmogaus gatvėje ir pasakysiu: „Imkime vienas kitą mylėti“, – jis pamanys, kad aš gėjus. Iš tikro meilės savybė – tai Kūrėjo savybė, kertinė mums pasireiškianti Jo savybė. Aš kažkokiu būdu turiu įgyti šią savybę. Kaip? Tik būdamas su tokiais žmonėmis, kurie mane supranta. Vadinasi, mes turime suvienyti savo norus, pajusti vienas kitą taip stipriai, tarytum visi kartu būtume viena visuma. Link to šiandien mus gina bendras visatos egoizmas. Ši globalizacija, ši pradėjusi reikštis tarpusavio priklausomybė, šie gamtos smūgiai – viskas varo mus tik į vieną pusę – verčia suartėti, susiburti, kaip gyvūnėlius, neturinčius kur dingti. Visos nelaimės, kurios dabar mus užgrius, privers mus suartėti. Suartėti vidumi! Ne šiaip susiburti vienoje teritorijoje, o savyje. Pamatysite: Gamta veiks sistemingai, muš į vieną tašką. Todėl mums, visų pirma, reikia „susiplakti“ su tais, kurie mus supranta. Ir kartu formuoti vieną bendrą norą. Kai tik jį suformuosime, jis ir bus grupė, virtusi viena širdimi, vienu noru. Tada savo susivienijimo mastu jausime Kūrėją: nefeš, ruach, nešama, chaja, jechidaŠviesos pasireiškimą tarp mūsų.
Visos sielos tarpusavyje susijungusios į vieną pasaulį, bet mes, būdami jų dalimi, jau susivienijome ir praleidome per save šią Šviesą. Dabar ji palaipsniui pereina į kitas sielas, ir jos taip pat ima busti, staiga pradeda jausti, jog mes turime ypatingą užpildymą. Ir mes juos patrauksime. Pamatysite, kaip jie ateina. Bet tam iš pradžių jums reikia įvykdyti ypatingą sąlygą – jumyse turi būti Šviesa. Todėl jūs negalite dirbti su pašaliniais žmonėmis, kurie nieko šito neturi. Tai reikalauja kabaloje aprašyta pasaulių ištaisymo sąlyga. Kodėl? Nes toks Gamtos dėsnis. Mes turime pradėti nuo tų neištaisytų norų, kurie yra arčiausiai Šviesos. Taisydami juos, jais naudodamiesi, mes galime nusileisti vienu lygmeniu žemiau, į mažiau ištaisytus norus. Ištaisę juos leidžiamės į dar sunkiau ištaisomus norus. Visą laiką nuo lengvesnio darbo prie sunkesnio. Taip mes vystomės ir savo gyvenime: visas problemas sprendžiame palaipsniui, pradėdami lengvesnėmis ir baigdami sunkesnėmis. Tai natūralus gamtos dėsnis.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikia ištaisymo mechanizmas

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.