Viskas priklauso nuo troškimo

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas: Jeigu žmogaus prigimtis − tai noras mėgautis, tai kodėl didžioji žmonijos dalis tenkinasi mažais dalykais ir neieško amžino malonumo?
Atsakymas: Kartą sutikau savo seną vaikystės draugą. Jau seniai jis kolekcionavo pašto ženklus. Savo laiku „persirgęs“ šiuo susižavėjimu atidaviau jam savo kolekciją. Prisimenu, kaip pašto ženklai mano akyse prarado vertę, o mano draugui jie suteikdavo malonumą.
Ir štai kai susitikome, jis man pasakė: „Dabar be pašto ženklų renku ir vokus.“
Pasakė taip rimtai, kad jam pažadėjau atsiųsti mūsų voką. Čia nėra nieko juokingo: žmogus kažką brangina, jis turi tam tikrą norą. Net nepradėjau kalbėti su juo apie Šviesas ir amžiną malonumą. Koks ten amžinas malonumas, jeigu kalbame apie vokus ir pašto ženklus.
Viskas kyla iš noro. Kol jį turėjau, taip pat rinkau pašto ženklus. Vaikystėje kiekvienas praeina tokius periodus. O jam šis troškimas išliko − kaipgi man perduoti jam savo norą? Tai neįmanoma.
Mačiau daug vaikų, augančių šalia Rabašo, jo mokinių ir giminaičių. Jeigu vaikas turi norą, tai turi, o jeigu ne − tai ne. Negali jo priversti. Jis mato, kuo tu užsiimi, o visa kita priklauso nuo jo siekio. Ir nieko nepadarysi.
Taigi negalime reikalauti, kad žmogus dirbtų, idant susijungtų. Kiek žmonių pasaulyje iš tikrųjų šituo rūpinasi trokšdami pamatyti visą pasaulį kaip vientisą paprastą Šviesą, vieną Jėgą? Kas nori priimti tik tokį realybės vaizdą, ir dar taip, kad jame nejaustų savęs? Arba turi tokį norą arba ne.
Taip, grupės padedami galime paspartinti vystymąsi, bet vėlgi nespausdami žmogaus.

Iš 2011 m. vasario 10 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima paspartinti išsitaisymą?

Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!

Visa kūrinija bus tavo!

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.