Klausimas: Koks ryšys tarp gamtos pusiausvyros ir žmonių susijungimo?
Atsakymas: Žmonių susijungimas – tai aukščiausia pusiausvyros gamtoje forma.
Apskritai gamtos pusiausvyra – tai visų jos jėgų integracija. Galiausiai visos jos atsiskleidžia žmoguje, „žmogaus“ pakopoje. Tikroji problema – ne aplinka, ne cunamiai, ne žemės drebėjimai ir ne ugnikalnių išsiveržimai ar Saulės blyksniai, ne augalinės bei gyvūninės gamtos problemos, ir netgi ne mūsų kūno ligos.
Visa problema žmogiškajame lygmenyje: jo disbalansas arba pusiausvyra apima visas kitas veikiančias žemiau jėgas. Subalansavę save, atstatysime pusiausvyrą visoje gamtoje − nuo negyvosios iki gyvūninės.
Tai atlikti žmogus turi ne instinktyviai, ne priverstas, bet sąmoningai, apgalvotai, norėdamas, priešindamasis savo būdui, savo prigimčiai, nepaisydamas galingiausių neapykantos jėgų, aistros, puikavimosi, ambicijų. Šitaip jis formuoja save, suteikdamas pusiausvyrą ne supančios gamtos jėgoms, o savo vidinėms jėgoms, savo esmei.
Juk tai aš nekenčiu, aš noriu meluoti, vogti, žudyti ir t. t. Galų gale noriu tam tikru mastu visus kontroliuoti. Ir tada formuoju naująjį save, suderintą su šiuo impulsu. Savyje kuriu dviejų priešingų jėgų pusiausvyros modelį, kitaip tariant, savo „sielą“.
Per šios pusiausvyros prizmę jau kitaip žvelgiu į pasaulį, įgyju naują požiūrį. Dabar jau nebenoriu išnaudoti pasaulio savo interesams tenkinti, bet priešingai – pats būdamas pusiausvyroje, siekiu pusiausvyros jame. Tada matau, kad pasaulis subalansuotas. Pasirodo, visas pasaulis – viduje ir išorėje – yra turintis pusiausvyrą dviejų jėgų apvalkalas.
Šitaip pasiekiu ramybę, susitaikymą. Būsena, kurią patiriu, – tai siela, apgaubta aukščiausiosios Šviesos. Dviejų jėgų pusiausvyros jautimas suteikia man naują realybę.

Iš 2011 m. kovo 28 d. pamokos „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Stichinių nelaimių pamokos

Permainų metas

Norus reikia ne eksploatuoti, o taisyti