Pakeisti požiūrį į pasaulį

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Europos kongresas. 5-oji pamoka

Pasaulis – tai tas vaizdas, holograma, kurį Kūrėjas pateikia mums šiandien, ir mes esame jame. Mes dalyvaujame šioje iliuzijoje, ji – mūsų vidinių savybių atspindys.
Stebėdamas pasaulį, aš matau savo atspindį, ir galiu pasakyti, kokios mano vidinės savybės. Vienas žmogus man patinka, o kitas – nelabai, kažkokį reiškinį apibūdinu vienaip, o kitą – kitaip, ir t. t. Vadinasi, visos šios savybės – manyje. Kiekviena iš mano mažyčių asmeninių savybių man „piešia“ tam tikrą kiekvieno iš mūsų, kiekvieno pasaulio, negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos objekto vaizdą.
Taigi jei aš aplink save matau kažką neigiamo, aš matau šį nebaigtumą savyje, kitaip matyčiau tik absoliučią, tolygią Šviesą.
Žinoma, iki šios pakopos mums dar toli. Vis dėlto bent jau eiti šios būsenos link, atskleisti ją galime tik rimtai užsiėmę savistaba ir vertindami tai, ką matome.
Dėl šios priežasties ir pasakyta, kad pasaulis sukurtas tik absoliutiems teisuoliams arba absoliutiems nusidėjėliams. Kai žmogus pripažįsta esąs nusidėjėlis, jis supranta, jog yra priešingas Kūrėjui. Kai žmogus mato ir pateisina viską – tik kai nemeluoja sau, o iš tikrųjų mato pasaulį pilną visa ko geriausio, tobulo, – tai reiškia, kad jis krypsta Kūrėjo link ir vadinamas „absoliučiu teisuoliu“. O jeigu jo vertinimas, požiūris į pasaulį mišrus, vadinasi, jo būsena dar ne visiškai įsisąmoninta. Jis neįsisąmonino blogio ir turi tęsti darbą su savimi.
Išeina, kad viskas priklauso nuo mūsų pojūčių aiškumo: arba jaučiuosi pasaulyje gerai, arba blogai.
Beje, iš daugelio mūsų draugų girdžiu, jog jie iš kongreso tikėjosi kažko daugiau. Dalyviai manė, kad jiems tuoj pat „išaugs sparneliai“ ir kažkur nuneš.
Vadinasi, žmonės, netgi keletą metų studijuojantys kabalą, dar nesupranta mūsų tobulėjimo esmės. Ir natūralu, kad nesupranta! Aš jokiu būdu nesijuokiu iš jų, nekaltinu. Žinau, kokią mokyklą pats praėjau, ir kaip tai buvo nelengva, labai nelengva! Žmonės nesupranta, jog privalo pakeisti – kad ir kaip paradoksaliai tai skamba – savo požiūrį į pasaulį.

Iš penktosios Europos kongreso pamokos, 2012 m. kovo 25 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Noras, kad nusidėjėliai atgailautų, o ne mirtų

Globalus viduje

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>