Nuo ko priklauso gyvenimo ilgis?

Kūnas ir siela, Valios laisvė

Klausimas. Nuo ko priklauso žmonių gyvenimo trukmė? Juk kartais ir nuostabūs žmonės, ir klastingi žmogžudžiai miršta gana anksti. Ar įmanoma, kalbant apie sielos brandą, kad dabartiniame įsikūnijime pirmųjų sielos jau aukštai pakilo, o antrųjų yra beviltiškos ir jas paima naujam gimimui?
Atsakymas. Visa tai susiję su sielų įsikūnijimų ciklu. Jokio išskaičiavimo, susijusio su kūnais, nevyksta! Mūsų gyvenime tu gali būti blogas ar geras žmogus, bet egoizmo atžvilgiu tai neturi reikšmės.
Atsižvelgiama tiktai į bendrą sistemą – siekiama optimaliu būdu atvesti ją iki visiško išsitaisymo. Ir todėl kalbama tiktai apie žmogaus realizaciją bendroje sieloje. O kūnas duotas tam, kad jis savo valia patalpintų save šioje sieloje – ryšyje su kitais, visiškame davime ir meilėje.
Jeigu jis gali tai padaryti, tai randa savo sielą. Tada atsižvelgiama į jo būseną kiekvieną laiko momentą.
O jeigu neranda, tai jam duodamas tam tikras laiko tarpas, kad laisva valia įsijungtų į bendrą aplinką, gali būti, kad netgi į dvasinį pasaulį. Jeigu jis neišnaudoja ir šios galimybės, tada ją atima, ir žmogus pradeda naują įsikūnijimo ciklą. Tas pats dvasinis genas pereina į kitą kūną, su naujais duomenimis, naujoje aplinkoje, ir vėl duodama galimybė įvykdyti savo misiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti amžinam?

Iš anksto nulemtas kelias

Gyvenimo programa, I d.

Klausimas. Nuo ko priklauso žmonių gyvenimo trukmė? Juk kartais ir nuostabūs žmonės, ir klastingi žmogžudžiai miršta gana anksti. Ar įmanoma, kalbant apie sielos brandą, kad dabartiniame įsikūnijime pirmųjų sielos jau aukštai pakilo, o antrųjų yra beviltiškos ir jas paima naujam gimimui?

Atsakymas. Visa tai susiję su sielų įsikūnijimų ciklu. Jokio išskaičiavimo, susijusio su kūnais, nevyksta! Mūsų gyvenime tu gali būti blogas ar geras žmogus, bet egoizmo atžvilgiu tai neturi reikšmės.

Atsižvelgiama tiktai į bendrą sistemą – siekiama optimaliu būdu atvesti ją iki visiško išsitaisymo. Ir todėl kalbama tiktai apie žmogaus realizaciją bendroje sieloje. O kūnas duotas tam, kad jis savo valia patalpintų save šioje sieloje – ryšyje su kitais, visiškame davime ir meilėje.

Jeigu jis gali tai padaryti, tai randa savo sielą. Tada atsižvelgiama į jo būseną kiekvieną laiko momentą.

O jeigu neranda, tai jam duodamas tam tikras laiko tarpas, kad laisva valia įsijungtų į bendrą aplinką, gali būti, kad netgi į dvasinį pasaulį. Jeigu jis neišnaudoja ir šios galimybės, tada ją atima, ir žmogus pradeda naują įsikūnijimo ciklą. Tas pats dvasinis genas pereina į kitą kūną, su naujais duomenimis, naujoje aplinkoje, ir vėl duodama galimybė įvykdyti savo misiją.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.