Viskas, kas tavo jėgoms…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia kabalistinis principas „viską, kas tavo jėgoms, – daryk“?
Atsakymas. Žmogus, atkakliai stengdamasis savarankiškai atlikti dvasinius veiksmus, turi greitai įsitikinti, kad tai ne jo jėgoms. Tai visiškai kitokia prigimtis, todėl jam reikia kreiptis į aukštesniąją Šviesą.
Visa pasaulių sistema padalinta į dvi dalis. Esame jos žemesnėje, egoistinėje dalyje, o aukštesnis lygmuo – altruistinis. Abi dalys papildo viena kitą, bet dirbame tik su savo egoizmu.
Panorėję pereiti į aukštesnį lygmenį, turėsime atlikti tam tikrus veiksmus – pritraukti jėgas iš altruistinės gamtos, kad jos paveiktų mus ir padėtų pakilti iki jų.
Tai ne daugiau nei jėgos akimirkos, visiškai tikslūs matematiniai skaičiavimai, ir čia daugiau nieko nėra. Gamtoje viskas išdėstyta labai aiškiai, konkrečiai, diskretiškai. Todėl turime kuo greičiau suprasti, kad negalime patys atsikratyti egoizmo, nesugebame veikti altruistiškai ir pakilti į aukštesniųjų jėgų sritį.
Turime įsisąmoninti savo pastangų beprasmiškumą, kad išspręstume gyvenimo tikslo ir prasmės problemą. Juk jeigu neišeiname iš egoizmo, išnykstame jame, mirštame ir nieko nebelieka, kol atsiras kita galimybė. Kada ją gausime, neaišku.
Todėl svarbiausia – įsitikinti, kad patys negalime nieko padaryti, ir tuomet teks kreiptis į Kūrėją.
Tačiau įprasti kreipimaisi į Kūrėją irgi nieko neduoda, nes, kaip aiškina kabalistai, Kūrėjas mūsų negirdi. Kūrėjas – davimo savybė, visiškai priešinga mūsų gavimo prigimčiai. Todėl abi jėgos, abi savybės yra visiškai poliarinės ir nekontaktuoja viena su kita. Jei norime užmegzti kontaktą, turime kažkaip prilygti aukštesniajai jėgai – davimo savybe.
Dėl to sukurta žmonija, suskaidyta į daugybę individų, atskirtų vienas nuo kito savo egoistiniais norais.
Jei buriame grupę, kurioje stengiamės per jėgą suartėti vieni su kitais, sukurti iš mūsų tam tikrą bendrumą, prilygti vienybei, tai tiek pritraukiame aukštesniąją jėgą – davimo savybę ir ji pradeda mus veikti, nukreipdama savo švytėjimą į mus. Todėl ši Šviesa vadinama supančiąja, ne tiesiogine, ne įeinančia į mus vidine Šviesa, o supančia.
Dėl aukščiausiosios Šviesos poveikio mumyse atsiranda visiškai naujos vidinės savybės: davimas, meilė, jausmas lyg priklausytume vienas kitam, vienam ratui, vienai grupei.
Būdami tokios būsenos jau galime veikti toliau. Įgyjame bendrą teigiamą jėgą, priešingą individualiai egoistinei, neigiamai jėgai.
Klausimas. Ką žmogus gali padaryti pats?
Atsakymas. Nieko, išskyrus viena – surinkti grupę, ir joje pradėti mechaniškai pozityviai sąveikauti tarpusavyje. Tam nereikia jokių vidinių dvasinių savybių. Jis gali tiesiog tai atlikti.
Klausimas. Kaip suprasti principą: „Viską, kas tavo jėgoms, – daryk“? Kaip pajausti savo jėgų ribą – kur ji yra?
Atsakymas. „Viską, kas mano jėgoms“ reiškia daryti viską, ką galiu, kad galėčiau labiau susivienyti su savo draugais, kad prilygčiau aukštesniojo pasaulio prigimčiai. Tuomet, atsižvelgiant į mano pastangas, ši Šviesa veiks mus.
Drauge turėsime įsitikinti, kad tik būdami grupėje, galime iš jos veikti Šviesą, o Šviesa veikia tik visus kartu.
Klausimas. Kodėl neįmanoma pasinaudoti Šviesos jėga, kol neįsitikinau, kad tai nėra mano jėgoms?
Atsakymas. Negalėsite kreiptis į ją. Visąlaik tikėsitės, kad patys viską mokate ir suprantate.
Jei įdėjote maksimaliai pastangų ir daugiau jau nebegalite, tuomet gausite atsakymą. O jei nėra atsakymo, reiškia įdėjote ne visas jėgas.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Leiskite Šviesai šviesti!

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra!

Pagrindiniai įrankiai egoizmui valdyti

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>