Klausimas: Kabalos metodikoje aiškiai apibrėžti visi išsitaisymo etapai. Praleista tik viena vieta – perėjimas nuo materialaus prie dvasinio. Kodėl?
Atsakymas: Suprantu norą į dvasingumą žingsniuoti plačiu keliu, kuris puikiai matosi nuo pradžios iki pabaigos, o visur sustatytos nuorodos ir pavadinimai.
Tai panašu į šunį, kuris uostinėdamas gatvėje ieško savojo kaulo. Mes turime pakilti virš „kaulo“.
Kelyje, kuriuo nuolatos uostinėdami bėgame per gyvenimą, turime jutimo organus pakeisti priešingais, kurių negalime net įsivaizduoti.
Todėl šis perėjimas mums nesuprantamas, tai tarsi balta dėmė mūsų kelyje. Bet būtent į tą vietą, kurioje aptinki baltą dėmę, privalai pritraukti šviesą. Instrumentas – tavo rankose.
Išeitų, kad visose tau suprantamos realybės srityse tu dirbi pats, o toje mažytėje atkarpoje, kurioje žinai, kad nieko negali pakeisti, – tau padeda šviesa, kuri vysto tavyje naują jutimo organą, taip atverdama įėjimą į naują pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumas – greičiau už šviesą“

„Kada baigiasi paslėptis?“

„Paslėptį paversti atskleidimu“