Klausimas: Aš jau dalyvavau kongresuose virtualiai ir jaučiau susijungimą, tai kam man reikia palikti savo patogią sofą ir stengtis asmeniškai atvažiuoti į kongresą, kuris įvys gegužės mėnesio pradžioje Niujorke?
Atsakymas: Neįmanoma susijungti su kitais „nepasikėlus nuo sofos“. Mes gyvename ne virtualiame, o materialiame pasaulyje, ir tas, kuris atvyksta į mūsų materialius susitikimus, supranta, kokie jie būtini norint tobulėti.
Žmogus, niekada nepasitraukęs nuo kompiuterio ekrano, negali įsivaizduoti, ką reiškia susijungimas su kitas žmonėmis.
Kabalos moksle yra dėsnis: dvasinė šaknis privalo paliesti materialią šaką. Todėl turime realizuoti tarpusavio ryšį – virtualioje ir materialioje formoje. To reikalauja mūsų pasaulis.
Taigi žmogus, niekada nebuvęs tokiame susitikime, jame nedalyvauja. Jam tik atrodo, kad jis yra kartu su visais televizoriaus ekrane, – bet tai paklydimas.
Kartą per savaitę rengiame virtualų draugų susirinkimą, o kartą per pusmetį – „gyvą“ susitikimą visi kartu kokiame nors kontinente – ir būtina jame dalyvauti.
Žmogus negali tobulėti nedalyvaudamas kongrese, negaudamas iš jo įspūdžio (rešimot). Ten vyksta jo prisijungimas prie kitų – ir šis ryšys išlieka. Tarsi ten jis įkištų savo šakutę į lizdą ir liktų prisijungęs!
Tai ne mes sugalvojome, o mūsų didieji Mokytojai amžiais tai praktikavo – ir jeigu norime pasiekti tą patį, turime sekti jų pavyzdžiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šviesa išteka per tarpus tarp mūsų“

„Kongresui – parengtis numeris vienas“

„Kai ateina nusivylimas…“