Mes negalime įsivaizduoti, kas yra valios laisvė. Vienaip ar kitaip, jaučiamės esą laisvi, tačiau iš tikrųjų mus visiškai valdo, net mūsų mintis apie laisvę. Ir todėl nesuvokiame, kas yra tas dvasinis pasaulis.
Tenai priešais save jaučiame Kūrėją, jaučiame Jį kaip Jėgą, kuri viską realizuoja, sprendžia, nulemia. Ir tuo pat metu mumyse yra kažkoks pasiruošimo taškas, kuriame galime nuo Jo atsijungti.
Tuomet mums ir atsiskleidžia galimybė rinktis, po ko mes vėl atliekame apribojimą ir pradedame kurti savo laisvės formą.
O kol kas mes – lyg vaisius motinos įsčiose. Ar jis ten savarankiškas? Ne, jį vysto. Jo realybė – ateities atgarsis, o laisvė – ateityje.
Mūsų pasaulyje žmogus – tai duotų savybių rinkinys, čia nėra sąlygų laisvai rinktis, yra tik iliuzija baltyminėje materijoje.
Pradinė laisvės sąlyga – tapti panašiu į Kūrėją „be priminimų“, nuo nulio. Jeigu anksčiau tave kažkas pažadino, tai jau nėra laisvė.
Štai kodėl mumyse pabunda ypatingas Kūrėjo taškas, kurį vystome ir supriešiname su savo egoistine prigimtimi.
„Noro taškas“ ir priešais jį esantis „Šviesos taškas“ – abu atsirado dėl suskilimo, o taisydami mūsų tarpusavio ryšį tampame panašūs į Kūrėją – laisvi ir nepriklausomi. Be šito „ruošinio“ nebūtume atsiradę ir negalėtume tapti kūriniais, lygiais Kūrėjui.
Viršuje – GE, šventumas, apačioje – ACHAP, o viduryje – Tiferet vidurinysis trečdalis. Ši ypatinga būsena vadinasi „klipat noga“. Aukščiau – Kūrėjo savybė, žemiau – kūrinio savybė, o per vidurį – mano „neutrali teritorija“.
Čia manyje lygiomis teisėmis kovoja šventumas ir bjaurastis, o aš nulemiu jų kovos baigtį. Būtent čia man pavyksta teisingai valdyti šias dvi jėgas, kurias Kūrėjas specialiai sukūrė tam, kad tarp jų suformuočiau savo laisvę ir nepriklausomybę.
Iš 2010 m. rugsėjo 24 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“
Daugiau šia tema skaitykite:
Ar gyvenime tu pats ką nors padarei?