Klausimas: Kaip mūsų darbas ties laidavimu susijęs su likusiu pasauliu?
Atsakymas: Žmonės pasaulyje jaučia laidavimo poreikį, kylantį iš sudužimo, iš blogos būsenos, iš patiriamos krizės.
O mes – ne. Mums gera, mes pasaldiname savo egoizmą mokomąją medžiaga – ir taip „užkemšame“ jį. Netgi išorinio pasaulio norai praslenka šalia mūsų, mes jų nejaučiame. Žmonėms nepakanka maisto, sekso, šeimyninių santykių, pinigų, garbės, valdžios, žinių – o mums viskas gerai, juk mums pažadėta kur kas daugiau. Tiesa, kol kas mes šito nepasiekėme, bet jau „skrajojame“ virš materialių norų.
Tas ir išeina, kad išoriniam pasauliui daug labiau nei mums reikia laidavimo ir susijungimo. Žmonės nuo ryto iki vakaro klajoja, nežinodami, kaip gyventi, neturėdami sprendimo, o mums ­− tvarka, mums viskas aišku, mes kone teisuoliai.
Tai kas blogesnis, kas savo ketinimais yra toliau nuo kūrimo tikslo: jie ar tu? Tu blogesnis. Ir štai, kad priverstų tave padėti jiems ištaisyti juos, jie nukreipia į tave savo neapykantą. Juos taip verčia daryti jėgos, veikiančios bendroje sistemoje.
Šviesa veikia žmones, kad jie savo ruožtu veiktų tave. Juk jų noras didesnis už tavąjį. Todėl jie nekenčia tavęs, šito pasekmės pasirodys labai sunkios, jeigu tu kaip anksčiau nesiskubinsi.
Klausimas: Ar be darbo ties laidavimu grupėje dar galiu ką nors padaryti?
Atsakymas: Reikia dirbti būtent ties laidavimu grupėje − kad išlietume tai į pasaulį.

Iš 2011 m. liepos  26 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos iššūkį

„Viena šeima“ – ne utopija!

Spinduliuoti pasauliui meilę