Teorija (B. Martin, N. Lein, Diuseldorfo universitetas): Gyvybės atsiradimas yra šalutinis energijos įsisavinimo reakcijos produktas. Pirmosioms ląstelėms reikėjo didžiulio energijos kiekio, kad vyktų medžiagų apykaita ir dauginimasis, nes šią specifinę reakciją katalizuojantys fermentai atsirado vėliau. Didžioji energijos dalis išsklisdavo.
Kaip pirminėms ląstelėms pavyko naudoti energiją savo gyvybei palaikyti? Iš kur ši energija atsirado ir kodėl ji kaupiasi gyvomis ląstelėmis?
Biocheminiai procesai vyksta uždarose ląstelių dalyse. Gyvosios ląstelės saugo kvėpavimo procese gaunamą energiją savo membranose jonų gradientų pavidalu.
Natūralus protonų gradientas, veikdamas per plonas sieros ir geležies sieneles, gali užtikrinti organinės anglies įsisavinimą. Taip galėjo susidaryti ląstelės, iš pradžių neturinčios apvalkalų ir gyvenančios akmens ląstelėse. Mineralai atlikdavo ankstyvosios medžiagų apykaitos vaidmenį. Po kurio laiko ląstelės įgijo savo membraną ir paliko akmenines slėptuves.
Šitaip mokslininkams pirmą kartą pavyko atsekti visą kelią, vedantį nuo akmenų, anglies dioksido ir vandens iki šiandienos gyvųjų ląstelių atsiradimo.
Komentaras: Žmogus nesupras gyvybės užgimimo paslapties, iš kur atsiranda gyvybė, kol neįgis antrosios gamtos jėgos – davimo savybės. Būtent ši savybė, esanti negyvojoje materijoje, sukuria tai, ką mes vadiname gyvybe. O įgyti davimo, Kūrėjo, Gamtos savybę įmanoma, tik studijuojant kabalos metodiką. Ir tik tokiu atveju galėsime pajusti gyvybės šaltinį ir jį valdyti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Matyti užgimstant

Sėkmingos ateities mokslas