Kūrėjas mūsų viduje padaro vietos Sau, leisdamas mums pajusti atšalimą . Iš tikrųjų tai ne atšalimas ir ne atitolimas. Mūsų  grupė buvo susitelkusi. Dabar Kūrėjas plečia šį ratą, ir jaučiame, kad esame bejėgiai prieš atsiradusią tuštumą.Prieš tai jautėmės tik savo rato viduje, kur viešpatavo kongreso pojūtis. O dabar,  jam pasibaigus, jaučiame atsiradusią tuštumą, kuri didėja sulig kiekviena diena.
Jei taip tęsis toliau, tai galiausiai visi ankstesni prisiminimai išnyks, ir mes vėl grįšime į gyvūninę būseną. Kodėl gi Kūrėjas taip daro? Tam, kad dabar, kol dar jaučiame, kaip Jis tolsta nuo mūsų ir kaip tirpsta mūsų vienybės pojūtis, panorėtume užpildyti šią tuštumą Kūrėju. Juk suvokiame, kad nesugebame savo jėgomis išsaugoti buvusio šilto jausmo ir jis vis labiau tolsta. Taip Kūrėjas atveria mumyse naują sritį, kur turėtų jaustis Jo buvimas, Jo valdžia.
Pirma: mes norime grįžti į vienybės pojūtį.
Antra: tam, kad jį išlaikytume, mums būtinas Kūrėjo vadovavimas atsiradusioje tuštumoje.
Mūsų tikslas – susivienijimas, o priemonė tam pasiekti – Kūrėjas. O dabar turime juos pakeisti vietomis, kad Kūrėjas taptų tikslu, o susivienijimas – priemone. Ir taip kiekvieną kartą naujai išsiaiškiname ir darome perversmą.

Iš 2013 m. liepos 19 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Laipsniškas vystymasis

Efektyvaus darbo sąlygos

Kaip laimėti mūšį prieš save