Klausimas. Paskutiniuosius keletą dešimtmečių laimės paieškų tema visuomenėje – ir Izraelyje, ir visame pasaulyje – tapo itin madinga. Ši tema gvildenama daugybėje knygų, kursų, seminarų. Karaliaus Saliamono „Koheleto“ knygoje laimės paieškos sugretinamos su tiesos paieškomis. Apie kokią tiesą kalbama?
Atsakymas. Tiesa kaskart būna kitokia. Kiekviena karta nusistato taisykles, pagal kurias sprendžia, kas yra tiesa, o kas – melas, kas gėris ir blogis, kas malonumas ir kančia. Prieš 100-200 metų laimė buvo turėti darbą, būstą, šeimą ir vaikų.
Jei žmogus galėjo savo šeimą aprūpinti maistu ir stogu virš galvos, buvo laimingas. Be šito jis nieko daugiau netroško. Jei be kasdienių drabužių jis turėjo ir kostiumą – nuostabu! Vėliau drabužiams sugalvojo spintą, iš pradžių ji buvo nedidukė. O dabar bute kiekvienas turi savo kambarį, savo sieninę spintą. Bet ir to maža – mums reikia kambario drabužiams!
Mes pasisotinome, bet vartojame toliau. Mūsų gyvenimas virto lenktynėmis. Kur jaučiame malonumą? Gyvenu rajone, kurio gyventojai priklauso stipriai viduriniajai klasei. Septintą ryto mano kaimynas bėga prie savo automobilio su vaiku vienoje rankoje ir kavos puodeliu kitoje. Pasideda kavą, įsodina vaiką, nuveža jį į vaikų darželį ir vyksta į darbą.
Namo grįžta ne anksčiau kaip 20-21 val. Kada jis jaučiasi laimingas? Kai kartą per savaitę vakaroja su draugais? Ar kai kartą per metus gauna savaitę atostogų ir keliauja į užsienį? Kur iš tikrųjų tas malonumas? Jis dairosi į kitus: visi taip daro, aš irgi.
Klausimas. Taip išeina, kad laimės pasaulyje nėra?
Atsakymas. Laimė – tai kasdienybės rūpesčiai, davimas artimui! Jei vienas su kitu dalinsimės, jei sukursime tokį gyvenimą, kuriame visi būsime susiję teigiamais ryšiais, tai vienas kitą pripildysime laime, o ne daiktais. Noriu jaustis laimingas įsigydamas daiktą: nusipirkau – mėgaujuosi. Kiek galiu žiūrėti į jį ir mėgautis?
Laimė turi nuolatos atsinaujinti. Įsigydami automobilį, ją jaučiame mėnesį, namą – metus. Kaip sutvarkyti gyvenimą, kad noras būti laimingam nuolat atsinaujintų, o jo pripildymas būtų naujas? Kad kiekvieną dieną pabusčiau kaip vaikas, plačiai atvertomis akimis!
Vaikystėje gyvenau name su dideliu kiemu. Ten augo medžiai, gėlės, buvo šuo. Jau iš vakaro įsivaizduodavau, kaip rytą pašoksiu iš lovos ir bėgsiu į kiemą susitikti su draugais. Štai taip nusiteikęs noriu gyventi!
Klausimas. Karaliaus Saliamono knygoje Koheletas nuolat kartoja vieną sakinį: „Kas buvo, tas vėl bus, ir nieko naujo nėra po saule“. Tai labai liūdnas atskleidimas.
Atsakymas. Jei nori tiesiog mėgautis pasauliu, visada gausi tuštumą.
Klausimas. Nejaugi iš tikrųjų reikia pasiekti visišką malonumų nebuvimą, kad suprastum, jog būtina atsinaujinti? Ar negalima mėgautis ir daiktais, ir žmonių tarpusavio ryšiais?
Atsakymas. Viena kitam netrukdo, bet nemanau, kad žmogus gali būti dviejuose pasauliuose. Jei esi suskilęs, tai nei vienas, nei kitas noras nesivadina pilnu. Galų gale turime sau ir kitiems parodyti, kur yra tikrasis laimės šaltinis.
Mūsų santykių atnaujinimas suteiks laimės pojūtį ir tai visada bus gyvybinė dvasia, išpučianti bures mūsų laivui, plaukiančiam geresnių būsenų link.
Iš 2013 m. gegužės 23 d. 187-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite: