Nuomonė. Vyndariai turi priežodį: „Kad taptų puikus, vynuogienojas turi kentėti.“ Prieš gaminant nuostabų vyną, vynuogienojui sukeliamas stresas drėkinant dirvą tik tiek, kad vynmedis galėtų išgyventi.
Patyrusios tokį išbandymą vynuogės galiausiai subrandina sudėtingo, „prakilnaus“ skonio uogas. Japonų ir kinų kalbose hieroglifas „katastrofa“ turi dvi reikšmes: nesėkmė ir naujos galimybės.
Komentaras. Tai reiškia, kad stresai, net katastrofos, naudojami tam, kad būtų įsisavintos naujos vystymosi galimybės. Taip pat yra pasakyta: „Tam, kurį myli, Kūrėjas siunčia negandas.“
Kabala aiškina tai paprastai: kadangi mūsų egoistinė prigimtis yra priešinga Kūrėjui, meilės savybei, o mūsų gyvenimo užduotis – pasikeisti ir tapti panašiems į Kūrėją, tai Kūrėjas, siųsdamas mums negandas, verčia mus keistis. Juk kitu atveju egoizmas nepajudės iš vietos.
Tai puikiai matyti žydų tautos istorijoje. Bet mums duodama metodika „kabala“ – kad greitai ir teisingai suprastume Kūrėjo spaudimą ir panaudotume jį naujoms vystymosi galimybėms, tai yra imtume panėšėti į Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Į laimę vienu šuoliu

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis