Klausimas. Pradėjau mokytis kabalos savarankiškai ir pastebėjau, kad mane nustojo dominti dauguma žmonių iš mano aplinkos. Ar tai auga mano egoizmas, ar didėja savybių skirtumas?
Atsakymas. Esmė ta, kad gyvenime ieškome aplinkos, atitinkančios mūsų vidines savybes, tikslus. Išeina, kad nevalingai linkstame prie žmonių, su kuriais mums įdomu.
Jeigu kalbėčiau apie save, tai – mano mokiniai, bendraminčiai draugai, ir viskas. Natūralu, kad neišnyksta trauka vaikams, anūkams, dėl to, kad jie – mano šeima, bet tai nesusiję su dvasingumu. Su kitais žmonėmis aš nesusijęs, neturiu su jais bendrų interesų.
Kai kada mane suranda buvę bendraklasiai arba žmonės, su kuriais aš buvau susitikęs ankstesniais gyvenimo etapais. Išskyrus paprastus pasisakymus ,,Kaip gyveni? Kaip laikaisi?“, – mūsų niekas nesieja. Pora minučių, ir baigiasi šneka.
Dėl to galite ramiai reaguoti į tai, kad nebeįdomu su buvusiais pažįstamais. Gyvenimas jus išskyrė.
Daugiau šia tema skaitykite: