Anksčiau kabalistai turėjo kankinti savo kūną, kad atskleistų dvasinį pasaulį, kaip pasakyta: „Valgyk duoną su druska, užsigerk prėsku vandeniu, miegok ant plikos žemės ir užsiimk Tora – tuomet pasiseks!“
Šiandien – miegok pūkų pataluose kaip princesė ant žirnio, valgyk kiek tinkamas ir ką užsigeidęs. Tai mums netrukdo! O štai mūsų ketinimai? Pasiekėme būseną, kai į kitus turi būti kreipiami ne veiksmai (tai galų gale lengva atlikti), o ketinimai.
Taisyti ketinimus – pats baisiausias, sunkiausias veiksmas. Ši dalia teko mūsų kartai kaip paskutinė ištaisymo pakopa.
Šiandien stovime priešais sieną. Turime pakeisti savo santykį su Kūrėju, su vienintele Gamtos jėga. Ir siena grius tik tuomet, kai nuspręsime, bent jau vienas dešimtukas, pereiti kiaurai ją. Tuomet materialus pasaulis ims nykti iš mūsų pojūčių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Siauras tiltas tarp pasaulių

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas